Naujausiame tinklalaidės „Estetikos stalas“ epizode architektė Gilma Teodora Gylytė pasakoja, kaip ji kuria erdvių estetiką, kurių svarbiausias kriterijus – gerai jaustis. „Juk nesakysi, kad gražu, kai jautiesi blogai“, – paaiškina. Anot jos, svarbu geru jausmu pasidalinti su kitu, nes tik tada jis taps tikras.
Pašnekovės nuomone, didžiausią įtaką žmogui daro ne įspūdingi pastatai, pro kuriuos retkarčiais praeini ar pravažiuoji, bet kasdienės erdvės – namai, darbo ervės, mokykla ar darželis – bei dažniausias maršrutas, kuriuo judi mieste.
„Ant kalno stovinti graži koncertų salė manęs asmeniškai neveikia. Veikia, įkrauna kasdien minamos gatvės, kasdieninės erdvės. Pavyzdžiui, mane labai džiugina krūmai gatvėse. Iš pažiūros tai yra mažas dalykas, bet jis kuria milžinišką pokytį. Labai džiaugiuosi Vilniaus gatvėmis“, – pasakojo ji.
Puikiai žinoma ir įrodyta, jog aplinka formuoja žmogų, veikia jo įpročius, tačiau G. T. Gylytei buvo netikėta, jog architektūra gali prisidėti ir prie bendruomenės kūrimo, skatinti žmones susitikti, susipažinti ir užmegzti ryšį. Tinklalaidėje ji apie tai pasakoja pasitelkdama projekto, prie kurio teko dirbti – darželio „Pelėdžiukas“ – pavyzdį, pamini „Senatorių pasažo“ rekonstrukcijos istoriją bei darbus Ukrainoje.
Pašnekovė kalba ir apie šeimininkiškumo jausmą – norą rūpintis, puoselėti ne tik savo namus, bet suvokti savo atsakomybę ir rūpestį už kvartalą, gatvę, miestą. Šis jausmas, pasak G. T. Gylytės, sovietmečiu buvo sėkmingai trinamas, esą yra šeimininkas, kuris viskuo pasirūpina, tačiau dabar pats metas jį susigrąžinti ir taip geriau jaustis pačiam.
Pokalbio metu pašnekovė užsimena ir apie kitus sovietmečio paliktus randus – pakeistą, sudarkytą istorinių pastatų interjerą bei eksterjerą.
„Vilnius ir kiti miestai po truputį prisimena, kas jie yra. Kartą Vilniuje lankėsi garsus architektūros kritikas. Nuvedžiau jį prie Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, įėjome į vidų. Pamatęs perdangą jis iššižiojo. Sovietmečiu ši bažnyčia buvo paversta sandėliu, sukurti trys aukštai, lifto šachtos, šiandien pamaldos vyksta palubėse. Tai yra spjūvis, kurio negalime pamiršti. Šitų randų negalime pamiršti, bet jais galime didžiuotis, o tai šiandienos kontekste yra ypatingai svarbu“, – dalijosi ji.
Tinklalaidė „Estetikos stalas“ – tai pokalbiai apie estetiką ir grožį iš įvairių, dažnai netikėtų perspektyvų. Prie estetikos stalo vyksta lengvi, bet gilūs pašnekesiai, išplečiantys estetikos suvokimą, supažindinantys su jos poveikiu, pristatantys įdomiausius šioje srityje veikiančius, inovatyviausiai, kūrybiškiausiai apie tai mąstančius žmones mūsų krašte.
