Astrofizikė Renata Minkevičiūtė atvira: „Susižavėjusi žiūriu į žvaigždes lygiai taip pat kaip ir vaikystėje.“ Delfi.lt skaitytojų išrinkta „Elle Lithuania Women Awards“ visuomenės kategorijos nugalėtoja – apie Kosmoso tyrimus ir astronomės profesiją Lietuvoje.
Sveikinu, esate apdovanota tarp ryškiausių šalies moterų „Elle Lithuania Women Awards“. Ką jums pačiai reiškia šis įvertinimas ir kaip reagavote laimėjusi?
Tiesą sakant, vis dar bandau dairytis, kur čia kas kada iššoks ir pasakys, kad yra pokštas. Po truputį jaukinuosi šią mintį. Fotosesija įvyko, rengiame interviu su jumis, gal tai visgi ne pokštas (juokiasi).
Patys rinkimai buvo netikėti. Nemaniau, kad kažkas gali pasiūlyti mane į šį balsavimą. Kitą rytą atsibudau su mintimi, kad daugiausia balsų surinks kitos kandidatės, kurios turi daug daugiau sekėjų socialiniuose tinkluose. Nusiraminau, kad viskas taip ir praeis. O tada draugai pradėjo rašyti man, kad pirmauju. Tad vėl labai nustebau.
Bet tikrai smagu. Suprantu, kad žmonėms astrofizika ir mokslininkai, kurie tyrinėja kosmosą, kelia įspūdį ir pagarbą. Jie vertina tai, kad Lietuvoje yra mokslininkų, tyrinėjančių kosmoso platybes, o tada dalijasi atradimais, informuoja žmones. Matau, kad jiems reikia kasdiene lietuvių kalba iškomunikuotų mokslinių tyrimų.
Kaip susidomėjote kosmosu, visatos tyrinėjimais? Gal yra koks vaikystės įvykis, pastūmėjęs į šią sferą?
Mano atėjimas į kosmoso tyrimus netradicinis, nes nesu tas žmogus, kuris nuo pat vaikystės būtų domėjęsis dangumi, žvaigždynais, kosminėmis misijomis ar būtų svajojęs tapti astronautu. O tokių mano kolegų yra daug.
Kai stojau į Fizikos fakultetą studijuoti fiziką, neįsivaizdavau, kur tai mane nuves. Taip susiklostė, kad pradėjau dirbti su savo astronomijos dėstytoja ir tiesiog likau šiame lauke.
Augau kaime, kur nėra miesto šviesų, kur giedromis rugpjūčio naktimis matyti labai daug žvaigždžių. Iki šiol su meile ir džiaugsmu žiūriu į dangų. Draugai kartais klausia, ar žiūrėti į dangų man nepabodo, – tikrai ne. Susižavėjusi žiūriu į žvaigždes lygiai taip pat kaip ir vaikystėje.
Pirma pažintis su astronomija įvyko, kai jau buvau paauglė. Lankiau būrelį, kurio vadovas laisvalaikiu domėjosi astronomija. Vieną giedrą žiemos vakarą jis išsivedė mus į lauką, rodė žvaigždynus. Bet nepasakyčiau, kad tuo metu tai būtų mane užkabinę taip, jog norėčiau studijuoti astronomiją. Net nežinojau, kad Lietuvoje yra astronomų. Ir tai sužinojau tik tada, kai įstojau į Fizikos fakultetą. Tada supratau, kad Lietuvoje tikrai galima pasirinkti šią profesiją.
Vis dar susižavėjusi žiūrite į žvaigždes. Ar turite savo mėgstamiausią dangaus kūną ar reiškinį?
Mėnuliui turbūt jaučiu didžiausią pagarbą. O mėnesienos apsišviestas žiemos peizažas lyg iš pasakos man yra gražiausia, ką galiu pamatyti gamtoje.
Visada pasižiūriu į planetas, jeigu jos matyti. Šiuo metu Saulei nusileidus matosi Venera, Jupiteris ir Marsas, jos pačios pirmosios sužimba danguje, einu ir žiūriu į jas, man jos labai gražios.
Dirbtiniai palydovai nėra dangaus šviesuliai, bet jie vis tiek yra skriejančios švieselės danguje. Mano mėgstama pramoga vasarą – kur nors už miesto, kur ryškiai matyti dangus, šiltą vakarą, tiesiog gulėti ant pleduko ir skaičiuoti palydovus.
Kokia yra jūsų tyrimų ir darbo sritis?
Dirbu ne viena, priklausau Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupei, kuriai vadovauja profesorė Gražina Tautvaišienė.
Dirbu su žvaigždėmis, tyrinėju žvaigždžių spektrus. Iš spektrų nustatinėju parametrus, pavyzdžiui, žvaigždės temperatūrą, jos cheminę sudėtį.
Paskui, priklausomai nuo to, kam ta žvaigždė priklauso arba kokia tai yra žvaigždė ir kiek žvaigždžių turime, galima daryti tolesnes išvadas. Jeigu tai yra spiečiaus žvaigždė, tai apie spiečių – kiek jis toli nuo mūsų, kokia jo cheminė sudėtis, kokio jis amžiaus ir taip toliau.
Ir kaip atrodo jūsų darbo diena?
Būna įvairių dienų, jos tikrai nėra vienodos. Turbūt klasikinis astronomo vaizdas paprastam žmogui yra toks, kad astronomas naktį žiūri pro teleskopą. Taip jau seniai nebėra dirbama.
Dabar pro teleskopą žiūri instrumentai, šviesa yra paverčiama skaitmenine informacija. Vienintelė darbui su skaitmenine informacija pritaikyta priemonė yra kompiuteris. Taigi mano kasdienybė yra paprasto biuro darbuotojo darbas. Arba iš namų, arba biure sėdžiu prie kompiuterio ir apdoroju tuos duomenis. Taip pat su kolegomis rengiame mokslines publikacijas, šiek tiek dėstau studentams, vykstu apie astronomiją pasakoti moksleiviams, rengiu pranešimus renginiuose.
Ir, žinoma, įprasto stebėjimo pro teleskopus dar niekas neatšaukė. Turime galimybę stebėti Lietuvoje, Molėtų rajone yra Vilniaus universiteto observatorija, ten yra trys teleskopai. Su kolegomis sudarome naktinio darbo grafiką ir, kai ateina mano eilė, jeigu būna giedra, stebiu žvaigždes.
Kokia jums pačiai yra įdomiausia jūsų darbo dalis?
Man patinka žmonėms pasakoti apie astronomiją. Ypač dabar, kai astronomija mokyklose buvo integruota į fizikos pamokas, mokiniams ne visada pavykdavo gauti astronominių žinių. Pastebiu, kad užaugo ne viena karta, kuri nelabai orientuojasi astronomijoje.
Man patinka užpildyti tas spragas, pasakoti, aiškinti, kaip iš tikrųjų danguje kas vyksta. Tiek skaitant paskaitas, tiek rašant straipsnius. Rašymas yra mano aistra nuo mokyklos, tad labai smagu, kad galiu panaudoti savo žinias ir rašyti mokslo populiarinimo straipsnius.
Kas astronomijoje jus labiausiai žavi?
Šiuolaikiniame moksle galioja taisyklė „vienas lauke ne karys“. Reikia bendradarbiavimo. Man yra nuostabiausia, kaip kaupiant atskirų mokslininkų darbus į vieną krūvą pradeda ryškėti esminiai dalykai. Pavyzdžiui, apie mūsų galaktiką. Kol nebuvo sukaupta pakankamai informacijos apie žvaigždes, jų amžių, cheminę sudėtį, žmonės nežinojo, kaip mūsų galaktika atrodo. Pasirodo, ne vieną kartą žvaigždės formavosi, buvo kelios populiacijos, yra jaunesnių žvaigždžių grupė, yra senesnių.
Tokį globalų vaizdą gali atsidaryti tiktai sukaupęs į krūvą didelį archyvą žvaigždžių. Man gražu, kad mokslininkai dirba kaip skruzdėlytės. Kiekvienas dirba savo darbą, rūpinasi tuo skruzdėlynu ir galiausi padaromi dideli darbai.
Būnant mažoje šalyje sudėtinga padaryti tikrai didelį atradimą. Nepaisant to, Lietuvoje irgi yra padaryta žymių darbų ir Lietuvos mokslininkai yra pripažįstami pasaulyje. Lietuvoje buvo sukurta nauja filtrų sistema, kuri taip ir vadinasi – Vilniaus fotometrinė sistema. Mano vadovė G. Tautvaišienė yra pripažįstama pasaulyje evoliucionavusių žvaigždžių tyrėja.
Žvaigždė ne visą gyvenimą būna pastovi, ji taip pat turi savo evoliuciją, kaip ir žmonės. Žvaigždės gimsta, bręsta, miršta. Keičiantis žvaigždės būsenai, jai evoliucionuojant, keičiasi ir jos cheminė sudėtis. Būtent šitoje srityje, evoliucionavusių žvaigždžių tyrimuose, mūsų grupė yra pripažinta, turime ilgametę mokyklą.
Koks yra didžiausias mitas apie kosmosą, kurį norėtumėte paneigti?
Pirmiausia – astrologija ir Zodiakų pranašystės (šypsosi). Astronomija neturi jokio paaiškinimo, kaip žvaigždžių, Saulės, Mėnulio, planetų išsidėstymas gali veikti žmogaus būdą, charakterį, jo likimą arba netgi šalies, tautos likimus ir panašiai. Astronomija tikrai neturi į tai atsakymo. Jeigu sutiksite astronomą, neklauskite, koks jūsų laukia likimas (juokiasi).
Kitas mitas, kurį noriu paneigti, yra apie supernovas. Žmonės yra girdėję, kad žvaigždės, baigiančios savo gyvenimą, sprogsta kaip supernovos. Ir dažnai mano, kad taip nutinka visoms žvaigždėms, įskaitant ir mūsų Saulę. Noriu jus nuraminti. Mūsų Saulė baigs savo gyvenimą ramiai, ji nesprogs kaip supernova.
Jei turėtumėte galimybę išskristi į kosmosą, ar ryžtumėtės?
Kodėl gi ne. Bet nenorėčiau skristi ilgam. Manęs nevilioja, pavyzdžiui, kelionės iki Marso, turint omenyje tai, kad su dabartinėmis žmonių galimybėmis kelionė užtruktų mažiausiai pusę metų į vieną pusę. Tiek ilgai keliauti nenorėčiau.
Mėnulis būtų pats tas. Tikiu, kad ateityje populiarės kosmoso turizmas. Bus siūloma ne tik pakilti virš Žemės į šimto kilometrų aukštį pasiekiant vadinamąją ribą, kur prasideda kosmosas, bet ir nukeliauti į Mėnulį. Tad jeigu niekas ir nepasiūlys man Mėnulyje atlikti mokslinių tyrimų, mielai nukeliaučiau į jį kaip turistė.
Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie su aistra stebi žvaigždes ir žavisi astronomija?
Jeigu jus tai tikrai jaudina, jeigu jums tai teikia džiaugsmo, jeigu čia yra jūsų gyvenimo aistra, verta siekti astronomo kelio. Galbūt iš pradžių bus sunku, bet manau, kad visiems jauniems žmonėms nėra paprasta. Niekas nepaduoda pagalvės, kai reikia susirasti kelią.
Aplinkiniai gali jums aiškinti, kad kaip mokslininkas milijonų neuždirbsite, gal siūlys rinktis praktiškesnę specialybę. Bet priimant šį sprendimą reikia klausyti savo širdies.
Žmogus gali būti laimingas tik tada, kai daro tai, kas jam patinka. Jeigu sėdėsite, programuosite, bet iš tikrųjų galvosite apie savaitgalį – kaip būtų gerai, kad būtų giedra, važiuosiu kažkur į laukus su teleskopu, fotografuosiu ūkus ir panašiai. Tad kažin ar būsite laimingi dėl savo veiklos.
O gyvenimas yra labai trumpas. Iššvaistyti laiką veiklai, kuri jums nepatinka, neverta. Jeigu norite tyrinėti kosmosą, konstruoti kosminius laivus – pirmyn, būtinai tai ir darykite.
