Gerovės klinikos įkūrėja: „Kai personalas yra laimingas, laimingi ir pacientai“

Autorius
Agnė Mačiulytė (reklama)
Nuotrauka
Gerovės klinika
CLASSIC IAB | straipsnio pradžioje 970x250
Reklama

Įsivaizduokite – įžengiate į medicinos kliniką, kurioje jus pasitinka malonūs ir gerai nusiteikę darbuotojai. Čia veikia daug modernios ir pažangios technikos, siūlomos įvairiausios profesionalios paslaugos, bet svarbu ne tik tai – klinikoje dirbantiems medikams išties rūpi, kad jums būtų gera.

Gerovės klinika savo veiklą grindžia žmogiškomis vertybėmis. Sostinės Antakalnio rajone, pušų apsuptyje, ir pačioje miesto širdyje, Paupyje, įsikūrusioje klinikoje svarbiausias tarp pacientų ir klinikos darbuotojų kuriamas nuoširdus emocinis ryšys bei aplinka, kurioje gera dirbti ir lankytis, nėra jaučiama įtampa.

„Klinikoje dirbančius ir į ją atvykstančius žmones vienijantis nuoširdus ir atviras santykis yra didžiausias mūsų turtas. Moderni ir inovatyvi įranga, žinoma, yra svarbi, bet mes įsitikinę, kad didžiąją dalį gydymo sėkmės lemia kalbėjimasis su pacientu, bendradarbiavimas. Ne aparatas, o žmogus sukuria sėkmę.

Net ir pati moderniausia įranga gali būti neveiksminga, jeigu prie jos vairo stovintis specialistas nenori dirbti, nesijaučia patenkintas. Juk, kai personalas yra laimingas, laimingi ir pacientai“, – kalbėjo Gerovės klinikos įkūrėja, akušerė ginekologė Greta Balčiūnienė.

Vakarietiškas vertybes puoselėjančią kliniką G. Balčiūnienė įkūrė kartu su vyru, anesteziologu reanimatologu Luku Balčiūnu. Klinika įkurta 2021 metais, bet jos idėją jauna gydytojų šeima mezgė jau kurį laiką. „Apie kliniką pradėjome svajoti tuomet, kai dar kartu su vyru dirbome valstybinėje įstaigoje. Supratome, kad būnant ten įnešti pokyčių praktiškai neįmanoma, idėjos lieka neišgirstos. Žinojome, kad kurdami savo kliniką galime sukurti viską nuo pamatų pagal savo tikėjimą ir taip, kaip mums atrodo teisinga“, – pasakojo ji.

Nors klinikos įkūrimą lydėjo iššūkiai, pasaulį vis dar kaustė koronaviruso pandemija, Gretai ir Lukui tai buvo pirmasis verslas, tad jiems trūko patirties verslo kūrimo ir vadovavimo srityse – kiekvieną žingsnį lydėjo nuoširdumas. Viso klinikos kūrimo proceso metu medikai kliovėsi intuicija, klausėsi širdies, todėl, kaip jie sako, būtent toks klinikos konceptas gimė natūraliai.

Greta, jūsų klinikoje dirba komanda, kuri, panašu, jau išaugo senųjų gydymo įstaigų standartus. Kokių naujovių siekiate darbe?

Gana ilgai santykis tarp medicinos personalo ir pacientų buvo šaltas, dalykiškas, stokojantis empatijos. Mums atrodo, kad empatija yra neatsiejama mūsų darbo dalis, juk dirbame su žmonėmis, privalome juos suprasti, išgirsti ir išjausti. Atvirumas ir supratingumas gali padėti pacientui pasitikėti medicinos personalu, atsiverti, atsipalaiduoti per konsultaciją. Taip konsultacija tampa produktyvesnė, pacientui kelia mažiau streso. Prireikus pakartotinų konsultacijų, pacientai sugrįžta su šypsena, žinodami, kad bus išgirsti ir suprasti.

Esame griežtai prieš hierarchinius santykius. Manome, kad kiekvienas darbuotojas yra vienodai svarbus, atlieka darbus, be kurių klinikos veikla nebūtų sklandi ir išvis įmanoma. Atliekamos pareigos – tai tik darbas, už kurį žmogus yra atsakingas, bet ne hierarchinis lygmuo, galintis suteikti daugiau ar mažiau galių.

Dar vienas jūsų siekis – teikti itin kokybiškas paslaugas už prieinamas kainas. Ar visuomenėje auga susidomėjimas privačiomis klinikomis?

Tikrai taip, susidomėjimas privačiomis klinikomis labai sparčiai auga. Manau, to priežasčių yra labai daug. Iškilus sveikatos problemai, žmonės nori surasti jos priežastį ir sprendimo būdą gana greitai, nes laukimas kelia įtampą, savijauta gali blogėti. Eilės valstybinėse įstaigose yra tikrai didelės. Neretai norint patekti pas specialistą prieš tai reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą ir tik tada registruotis į gydytojo specialisto konsultaciją. Tai užtrunka ir vargina, privačiose klinikose pacientai pas specialistą gali patekti po vienos ar dviejų savaičių.

Be to, gydytojai valstybinėse įstaigose neretai yra įsprausti į rėmus, konsultacijų laikas būna trumpesnis, pacientų skaičius didesnis, yra ribojami tyrimai ir procedūros. Privačioje gydymo įstaigoje gydytojas dirba gerokai laisviau, patirdamas mažiau streso, neribodamas laiko ir galėdamas pacientui skirti bet kokius tyrimus, kurie, jam atrodo, būtų vertingi. Taigi pacientai sulaukia daugiau dėmesio ir savo problemą gali išanalizuoti detaliau.

Visgi, kada pacientai turėtų kreiptis į valstybines gydymo įstaigas? Ar yra sričių, paslaugų, kurių privačios klinikos negali suteikti?

Esant ūmioms, gyvybei pavojingoms būklėms, onkologiniams susirgimams, didesnės apimties rizikingos operacijoms, tais atvejais, kai reikalinga suburti daugiadisciplines komandas. Labai rekomenduoju vykti į valstybinę gydymo įstaigą dėl gimdymo paslaugų.

Jūsų klinikos idėja ir požiūris į darbą bei pacientą išties nekasdieniškas, akivaizdu, kad visuomenėje siekiate pokyčių. Ar nuo klinikos įkūrimo pastebite teigiamą pokytį?

Savo kasdienėje praktikoje pastebime, kad santykis tarp gydytojo ir paciento tikrai laisvėja, darosi artimesnis, draugiškesnis. Pacientai taip pat daugiau domisi savo sveikata, atvyksta ne tik iškilus problemai, bet ir į profilaktinius patikrinimus, neignoruoja atsiradusių simptomų, nebijo klausti ir išsakyti savo nuomonės.

Esate akušerė ginekologė. Ar Lietuvoje moterys aktyviai domisi savo sveikata? Ar yra temų, kuriomis kalbėti lietuvėms vis dar yra tabu?

Labai myliu savo specialybę, apie ginekologiją galėčiau kalbėti labai daug (šypsosi). Moterys tikrai daug aktyviau domisi savo sveikata. Lietuvės net dažnai sugrįžta iš užsienio šalių su priekaištais, kad patekti pas specialistus svetur yra labai sudėtinga. Jos džiaugiasi, kad Lietuvos medicina yra puiki, aukšto lygio ir gerai prieinama. Lietuvos moterys tikrai rūpestingos ir reiklios savo sveikatai. Tai yra tikrai džiugu!

Na, o temų, kurios yra tabu, tikrai yra, bet labai tikiuosi, kad ne mano kabinete (šypsosi).

Ar planuojate tolesnę plėtrą?

Stengiamės džiaugtis šia diena ir neskubėti svajoti apie rytojų – rytojus ateis, o šiandien ar vakar nebegrįš.

Prieš trejus metus, kai buvo atidarytas pirmas filialas Antakalnyje, nesvajojome apie plėtrą, džiaugiamės nuostabiu ir sklandžiu darbu, bet visai netrukus pacientai ir esami darbuotojai patys mums padiktavo sąlygas. Klinika prisipildė labai greitai, pradėjome nebetilpti patalpose, gydytojai specialistai norėjo dirbti daugiau dienų, bet fiziškai nebeturėjome laisvų kabinetų, todėl duris pravėrė ir Paupio filialas. Jei nutiks taip, kad ir čia nebetilpsime, esame pasiruošę priimti ir dar vieną iššūkį (šypsosi).