Vien terminas „odos vėžys“ baugina, tačiau Sapiegos klinikos gydytoja dermatologė Nadežda Jarušina ramina: diagnozė – toli gražu ne nuosprendis, svarbu – laiku pastebėti.
Odos vėžys – ne vienas, o keli skirtingi „priešai“. Kaip jie skiriasi, kuris iš jų pavojingiausias?
Yra trys pagrindiniai odos vėžio tipai: bazalioma, plokščialąstelinė karcinoma ir melanoma. Bazalioma pasitaiko dažniausiai, maždaug apie 70 proc. Ji retai metastazuoja, tačiau gali pažeisti aplinkinius audinius. Plokščialąstelinė karcinoma – retesnis priešas, pasitaiko apie 20 proc., tačiau gali būti agresyvesnė nei bazalioma. Na, ir melanoma – pati rečiausia, pasitaiko tik apie 10 proc., tačiau pati agresyviausia vėžio forma, galinti sparčiai metastazuoti į kitus organus. Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio registro duomenimis, melanoma patenka į 10-uką dažniausių vėžinių susirgimų Europoje. Prognozuojama, kad jos atvejų Europoje toliau daugės.
Kodėl? Kokia apskritai yra situacija Lietuvoje ir pasaulyje?
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 2 000 naujų odos vėžio atvejų, deja, jų skaičius kas dešimtmetį padvigubėja. Europoje 2020 metais buvo užregistruota daugiau nei 100 000 naujų melanomos atvejų. Sergamumas didėja dėl intensyvios UV spinduliuotės, dažno soliariumų lankymo ir klimato pokyčių. Daugiau nei pusė odos vėžio atvejų nustatoma 55 metų ir vyresniems žmonėms. 2020 metais nuo melanomos mirė 16 000 žmonių ir tai sudaro 1,3 proc. visų su vėžiu susijusių mirčių.
Žinome apie UV spindulių žalą, bet ar kalti tik jie? Dėl kokių priežasčių dažniausiai vystosi odos vėžys?
Dažniausios priežastys: ilgalaikis UV spindulių poveikis, ankstesni nudegimai, genetika. Daug kas priklauso ir nuo odos fenotipo ir bendro apgamų skaičiaus. UV spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR ir tai yra pagrindinė tiek bazalinių, plokščialąstelinių ląstelių vėžio, tiek melanomos priežastis. Melanomos riziką vėlesniame amžiuje reikšmingai padidina dažni nudegimai vaikystėje ar paauglystėje. Rizika taip pat didėja, jei melanoma sirgo artimi giminaičiai, jei žmogus turi daug apgamų (ypač atipinių), yra šviesios odos ir plaukų, mėlynų ar žalių akių, sunkiai įdega ir greitai nudega.
Genetika? Vadinasi, odos vėžys paveldimas?
Mes paveldime ne odos vėžį, o padidėjusią riziką juo susirgti. Maždaug 5–10 proc. melanomos atvejų diagnozuojama pacientams, kurių giminėje jau buvo sirgusiųjų šia liga.
Kokie yra ankstyvieji odos vėžio požymiai? Kaip atpažinti pavojingus apgamus?
Bazalioma dažniausiai atrodo kaip ilgiau nei 4 savaites negyjanti žaizdelė, rausvas blizgantis mazgelis, kuris kartais gali kraujuoti. Plokščialąstelinė karcinoma – tai suragėjusios, dažnai išopėjusios žaizdelės ar plokštelės. Na, o melanoma – pigmentuota, asimetriška, netaisyklingų kraštų, kelių spalvų dėmė. Ji greitai keičia formą ar spalvą, linkusi kraujuoti.
Kurios kūno vietos labiausiai pažeidžiamos odos vėžio rizikos atžvilgiu?
Bazalioma ir plokščialąstelinis vėžys dažniausiai atsiranda tose kūno vietose, kurios reguliariai gauna saulės spindulių, t. y. ant veido, ypač nosies, skruostų, ausų srityse, galvos odoje, kaklo, pečių ir viršutinės nugaros dalies, rankų. Melanoma gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, tačiau yra tam tikros lyties ir lokalizacijos priklausomybės. Vyrams ji dažniausiai pasitaiko nugaros srityje, o moterims – pažeidžiamos blauzdos.
Kaip diagnozuojamas odos vėžys?
Gydytojo dermatologo apžiūros metu yra atliekama dermatoskopija, esant poreikiui, odos biopsija. Sapiegos klinikoje naudojame pažangią skaitmeninę dermatoskopiją su integruotu dirbtinio intelekto moduliu „FotoFinder“. Tai – viena tiksliausių ir labiausiai vertinamų ankstyvo odos vėžio atpažinimo vaizdo sistemų pasaulyje, pelniusi daugybę mokslinių apdovanojimų. Šis prietaisas, lygindamas didžiulį kiekį sukauptų duomenų, gali itin tiksliai įvertinti apgamo piktybėjimo riziką ir anksti įspėti apie potencialų pavojų.
Kaip dažnai turėtume atlikti odos patikrą?
Profilaktiškai rekomenduojama tikrintis kas 12 mėnesių, esant didesnei rizikai – kas 3–6 mėnesius. Svarbu pasitikrinti prieš vasaros sezoną, kai odą pradės veikti intensyvūs UV spinduliai.
Minėjote fenotipus, užsiminėte apie lytis, reziumuokite, kas yra labiausiai pažeidžiami?
Labiausiai pažeidžiamos yra labai šviesios odos (I–II odos tipo) Šiaurės Europos kilmės moterys, turinčios daugiau nei 50 apgamų ar įgimtų didelių apgamų, šeiminę melanomos istoriją ir yra stipriai nudegusios saulėje vaikystėje.
Kaip gydomas odos vėžys?
Pagrindiniu gydymu vis dar išlieka chirurginis naviko pašalinimas, tačiau vis aktyviau taikoma imunoterapija, kuri ženkliai pagerina gydymo rezultatus pažengusioje ligos stadijoje.
Kokias išskirtumėte veiksmingiausios prevencijos priemones? Ar yra saugaus buvimo saulėje taisyklės?
Saulės apsauga, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, odos savikontrolė ir edukacija. Naudokite SPF 50+ priemones, saugančias ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių, venkite saulės tarp 10–16 val., soliariumų, dėvėkite apsauginius drabužius, akinius nuo saulės. Neretai manoma, kad apsauginiai kremai apsaugo nuo vėžio. Deja… Jie sumažina riziką, bet neapsaugo 100 proc.
Kokių mitų apie odos vėžį esate girdėjusi?
Esu girdėjusi, kad serga tik šviesiaodžiai, vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tai – netiesa, sirgti gali visi. Dar vienas mitas – „melanoma lygu mirties nuosprendžiui“. Anksti pastebėta melanoma gali būti sėkmingai išgydoma. Sapiegos klinikoje kasdien patikriname šimtus apgamų – džiugu, kad dauguma jų būna gerybiniai. Visgi, jei kyla bent menkiausių įtarimų, skiriame papildomus tyrimus, siunčiame biopsijai, o prireikus šaliname chirurginiu arba lazeriniu būdu.
