Tinklalaidės „Estetikos stalas“ pašnekovė, gydytoja, ilgaamžiškumo ekspertė Violeta Jurgaitienė prisimena mintį, jog jaunas ir gražus žmogus – tai gamtos atsitiktinumas, o senas ir gražus žmogus – tai jo paties indėlio į savo sveikatą ir gerovę rezultatas.
Kiek ilgaamžiškumo srityje yra svarbus grožis ir estetika? Ir ar siekis gyventi ilgai nėra tik dar viena jaunystės kulto variacija?
„Balansas – tai būsena, kuomet jautiesi gerai, esi darbingas, miegi gerai, galva veikia gerai, gali ir nori bendrauti, turi tam energijos. Kadangi esu ilgaamžiškumo klinikos atstovė, žinau, kad balansas pamatuojamas paprastais dalykais, išmaniuoju laikrodžiu. Galima pamatuoti, koks yra širdies atsistatymo skaičius, streso lygis, kraujo rodikliai. Mėgstu „pasidaryti“ balansą, kad jausčiausi gerai, bet dar mėgstu patikrinti, ar skaičiai yra balanse“, – sako gydytoja.
Laidos metu ji papasakojo apie pasikeitusį požiūrį į ilgaamžiškumą. Anot jos, šiandien dažnai pamirštama tikroji ilgaamžiškumo esmė.
„Žodis ilgaamžiškumas man pirmiausia siejasi su ilgaamžiais žmonėmis, kurie gyvena daugiau nei šimtą metų, gyvena kokybišką gyvenimą, gerai jaučiasi. Dabar į šią sferą bando pateikti žmonės iš įvairių sričių, kurie turi išssilavinimą ir kurie ne, viskas supaprastėjo.
Neretai dabar, jeigu geri papildus ir lašiniesi kažką, esi ilgaamžiškumo gerbėjas, sieki tam tikrų ilgaamžiškumo parametrų iš tiesų nežinodamas, ko reikėtų siekti. Manau, kad jei kažkas imasi prižiūrėti žmogaus sveikatą ir žada jam ilgaamžiškumą, turi suprasti, ką iš tiesų daro“, – tęsė gydytoja.
„Kiek ilgaamžiškumo tendencijoje yra sveiko gyvenimo siekio ir kiek – noro tiesiog išlaikyti savo jaunatvišką dailią išvaizdą?“, – pašnekovės paklausė tinklalaidės vedėja Ieva Rekštytė-Matuliauskė.
„Pastebiu, kad žmonės labai nenori sportuoti, nors ilgaamžiškumo studijos įrodė, kad sportas yra numeris vienas norint prailginti savo tikrąjį ilgaamžiškumą, atitolinti ligas. Lengviau išgerti kažką ir galvoti, kad tai veiks taip pat, nors tai nepasitvirtina. Apskritai visi, tiek vyrai, tiek moterys, nori atrodyti gerai, nors vyrai neretai to nepasako. Moterys jau labai seniai domisi estetika, ypatingai, veido. Moterys daugiausia dėmesio skiria savo veidui, o vyrai – kūnui“, – pasakojo ji.
V. Jurgaitienė taip pat pasidalijo įdomiomis mintimis apie genetiką. Pasak jos, dėl nepatinkančios išvaizdos ar silpnos sveikatos žmonės dažnai kaltina genus, tačiau jie lemia ne tiek daug, kaip atrodo.
„Genetika lemia tik 20-30 procentų mūsų kūno, pojūčių, ligų, o likęs procentas yra visiškai mūsų rankose. Į tai patenka sportas, mityba, balansavimas. Šis suvokimas keičia žaidimo taisykles“, – teigė gydytoja.
Tinklalaidė „Estetikos stalas“ – tai pokalbiai apie estetiką ir grožį iš įvairių, dažnai netikėtų perspektyvų. Prie estetikos stalo vykstantys pašnekesiai išplečia estetikos suvokimą, supažindinantys su jos poveikiu, pristatantys įdomiausius šioje srityje veikiančius, inovatyviausiai, kūrybiškiausiai apie tai mąstančius žmones mūsų krašte.
