Baltijos jūros, Kuršių marių ir pušyno apsuptyje, Juodkrantėje, duris atveria išskirtinis „Pilkopės“ projektas. Tai – garsaus architekto ir buriuotojo Jurgio Algimanto Zavišos kadaise sukurto modernistinės architektūros perlo rekonstrukcija, atgimusi itin prabangiu ir moderniu pavidalu.
8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilęs pastatas – toks vienintelis. Tikėtina, kad jis atkartoja tarp Pervalkos ir Juodkrantės besidriekiančios Pilkosios kopos formą. Nors „Pilkopė“ laikoma vienu ryškiausių modernistinės architektūros pastatų Neringos savivaldybėje, ilgą laiką ji dūlėjo pajūrio smėlynų užmarštyje ir tik, galima sakyti, dėl laimingo atsitiktinumo vėl tapo žmonių namais.
„Nutiko tai, kas nutinka daugeliui poilsiautojų. Vykau į Nidą, bet aplinkybės lėmė, kad atsidūriau Juodkrantėje. Keista, bet ši gyvenvietė pilna atsitiktinai į ją atvykusių žmonių, kurie iš jos nebenori išvažiuoti, pamėgsta dėl gamtos, architektūros. Kartą, klajodamas miške, išvydau gražų, bet apgriuvusį pastatą. Paaiškėjo, kad jis pardavinėjamas varžytynėse. Kartu su investuotojais laimėjome aukcioną, kreipėmės į architektą, Nacionalinės kultūros premijos laureatą Gintautą Vieversį, kuris anksčiau padėjo atkurti ir Nidos prieplauką“, – pasakojo projekto vystytojas Jurgis Vilutis.
G. Vieversys imtis projekto sutiko tik su viena sąlyga – pastatas negalėjo būti griaunamas, tik rekonstruojamas. „Jeigu būtume sugriovę J. A. Zavišos autentišką darbą, būtume praradę išskirtines architektūrines detales, kaip antai, akmens mūrą, kuris tik tuo laikotarpiu, 8-ajame dešimtmetyje, buvo mūrijamas su iškiliomis siūlėmis“, – teigė architektas.
Atliekant dvejus metus trukusią rekonstrukciją, kuri, kaip teigia J. Vilutis, yra pati sudėtingiausia statybų rūšis, didžiulis dėmesys buvo skiriamas ilgaamžiškumui. Kokybiškos ilgalaikės natūralios medžiagos yra tvarios, be to, jos itin pasitarnauja pajūryje stovintiems pastatams, kurie dėl sudėtingesnių oro sąlygų greičiau nusidėvi.
Buvo išlaikomas ir tobulinamas originalus pastato siluetas. Anksčiau apdailoje buvo naudojamos raudonos plytos ir dažytos lentos, o rekonstruojant pasitelkta termiškai apdorota mediena, padėjusi dar labiau išryškinti pastato siluetą, modernistinį charakterį. Tokia mediena išdeginama labai aukštoje temperatūroje, joje dingsta cukrus, tad jos neėda vabalai, nekenkia lietūs. Termomedienos lentos, turinčios trisdešimties metų garantiją, papuošė ir terasų grindis.
Ant pastato stogo nugulė molio čerpės, nepriekaištingą šilumos izoliaciją užtikrinti padeda A++ klasės aliuminio langai. Kuriant lauko žaliąsias erdves, buvo samdoma prestižinė apželdinimo įmonė, papuošusi garsiausius Lietuvos nekilnojamojo turto projektus.
Ilgaamžiškumas atsispindi ne tik pastato fasade, bet ir interjere – viduje panaudotos išskirtinės kokybės medžiagos: natūralaus molio danga sienoms, natūralios medžio faneruotės durys, smėlio gijas atkartojančios akmens masės plytelės. Dizaino sprendimai – subtilūs, neišsišokantys, atspindintys aplinką, jame vyrauja ramios, žemiškos spalvos, minimalizmas. „Pagrindinis tikslas buvo sukurti ramią aplinką poilsiui“, – teigia projekto bendraautorė, interjero dizainerė Simona Vilutė.
Unikali interjero detalė – autentiški, nežinomo autoriaus vitražai, kurie rasti tik pradėjus ardymo darbus. Pasak J. Vilučio, vitražai buvo užkalti medinėmis lentomis. „Jeigu pastate yra atrandamas vitražas, jis dažniausiai atsiranda ne objekte, o vystytojo arba investuotojo namuose“, – juokavo jis. Vitražais nutarta papuošti ne laiptinės langą, kaip anksčiau, o naują architektūrinį elementą – stiklinę laiptinę, atliekančią ne tik evakuacinę funkciją, bet ir atgyvinančią pastato siluetą ir leidžiančią apžvelgti Juodkrantę iš aukštai.
„Vitražuose matomas į jūrą besileidžiančios saulės peizažas. Gražiausiai jie atrodo tuomet, kai juos apšviečia saulė, tad nutarėme papuošti stiklinės laiptinės stogą, kad vaizdu galėtų gėrėtis visi. Paaiškėjus, kad vitražai yra per maži, buvo atrastas menininkas Artūras Rimkevičius, kuris juos atkūrė ir papildė. Tiesa, langų rangovai turėjo nemažą iššūkį sugalvoti, kaip ant viršutinio stiklo įmontuoti vitražus, mat ant šio stiklo gali vaikščioti ir žmonės. Mums pavyko. Vitražai meta spalvas ne tik dieną, bet ir naktį, jie papildomai specialiu būdu apšviečiami iš viršaus“, – tęsė projekto vystytojas J. Vilutis.
Projekto kūrėjai prioritetą teikė pastato patogumui. Buvo siekiama, kad savininkams būstai nereikalautų didelių papildomų išlaidų. Buvo įkasti pusės kilometro ilgio gręžiniai ir įrengta pati efektyviausia išteklių naudojimo priemonė – geoterminis šildymas. Planuojama, kad penkiasdešimties kvadratinių metrų buto apšildymas, karšto vandens tiekimas ir butų vėsinimas, kuris tiekiamas per kapiliarinį lubų tinklą, metams tekainuos vos penkiasdešimt eurų. Be to, šis pastatas – vienas iš kelių pastatų Neringos savivaldybėje, turinčių liftą. „Pilkopė“ – projektas, skirtas vertinantiems kokybę, meną, norintiems būti arčiau gamtos. Su visais šiuolaikiniais techniniais privalumais.
Keturių aukštų su mansarda pastate suprojektuota 20 patogaus suplanavimo apartamentų, kurių plotas siekia nuo 36 iki 80 kv. m. Visi butai įrengti su visa apdaila, visi jie turi balkonus, o kai kurie – balkonus ir terasas. Yra butų, kuriuose įrengtos net iki 60 kv. m dydžio terasos. Butai skirti gyventi ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Prie pat pastato taip pat yra 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, o pastate įrengta dviračių saugykla su lietuviškos dviračių statymo sistemos „Parkis“ įranga ir automatinėmis patekimo į patalpą durimis – buvo bandoma apgalvoti viską gyventojų patogumui užtikrinti.
Juodkrantė nuo Klaipėdos nutolusi vos 15 kilometrų. Tai leidžia dirbti ar pramogauti didmiestyje, o po darbo ilsėtis miškų apsuptyje. Kelionė iš Nidos į Klaipėdą gali trukti daugiau nei valandą, kai iš Juodkrantės – iki pusės valandos.
„Mūsų komanda supranta estetikos svarbą. Nusprendėme kurti labai kokybišką poilsio paskirties pastatą, kurio kainą atspindi ne tik vietovė, bet ir kuriamos pridėtinės vertės. Geoterminių sistemų, meno kūrinių, lifto įrengimas yra prabangūs techniniai sprendimai, kurie galėjo būti pakeisti kur kas pigesniais, o lifto ir dviračių saugyklos vietoje buvo galima panaudoti parduodamam butų plotui įrengti. Tačiau nesame aklai pelno siekiantys statytojai.
Tikime, kad tikroji prabanga – gyventi apsuptiems grožio, gamtos, galėti gyventi kokybiškai ir patogiai. Tai yra ne pigus nekilnojamasis turtas, bet jis turi didžiulę investicinę vertę. Ateityje Kuršių nerijoje neiškils daug naujų pastatų, nes nauja statyba čia beveik neįmanoma. Butas šiame projekte yra tarsi šeimos brangenybė, kurią norės paveldėti vaikai ir anūkai. Nes antro tokio pastato nebus“, – įsitikinęs J. Vilutis.
Šiuo metu rezervuota beveik pusė (40 proc.) projekte esančių butų. Anot J. Vilučio, sunkiausia dalis – išsirinkti. Kiekvienas butas yra išskirtinis ir savitas, pirkėjai kartais net kelis kartus persigalvoja, kuriuos butus rezervuos.
„Tačiau mes labai džiaugiamės savo pirkėjais, nes tai yra žmonės, kurie supranta tai, ką sukūrėme ir ką jiems siūlome. Tai yra nekilnojamasis turtas, kuriame norės apsistoti visi, bet galės tik keletas ir tas keletas yra nuostabių žmonių grupė, kurie džiaugsis pažinodami vieni kitus“, – užbaigė J. Vilutis.
Jeigu norite tapti šios istorijos dalimi, dar turime, ką pasiūlyti. Mus galite rasti www.pilkope.lt
