Žiema – itin negailestinga jautriai odai. Kauno „Era Esthetic Avenue“ gydytoja dermatologė Karolina Černauskienė pataria, kaip šaltuoju metų laiku apsaugoti ir puoselėti rausti linkusią odą.
Kodėl veido raudonio ir išsiplėtusių kapiliarų problema žiemą paūmėja?
Viena pagrindinių priežasčių – kontrastas tarp lauko ir patalpų temperatūros. Pabuvus šaltame ore ir įėjus į šiltą, sausą patalpą, kapiliarai staiga išsiplečia, todėl oda pradeda kaisti, rausta. Žiemą oda apskritai tampa jautresnė ir odos priežiūra turi būti švelni. Per stiprios priemonės, pavyzdžiui, agresyvūs valikliai, šveitikliai, gali dar labiau pažeisti kapiliarus.
Be to, šaltuoju sezonu mes dažniau lankomės pirtyse, valgome karštą, kai kada aštresnį nei įprastai, maistą, kas taip pat skatina veido raudonį.
Kaip prižiūrėti raustančią odą?
Pacientams visuomet rekomenduoju rinktis būtent raustančiai veido odai skirtas priemones su azelaino rūgštimi, niacinamidu, alfa-arbutinu, keramidais, bisabololiu, acetiltetrapeptidu-40. Specializuotos priemonės dažniausiai būna be pridėtinių kvapiklių ir efektyviai ramina raustančią odą.
Priežiūros rutinoje išskirčiau kelis pagrindinius aspektus: raustančiai odai skirtu prausikliu reikėtų prausti veidą du kartus per dieną, užtikrinti drėgmę naudojant specializuotus drėkinamuosius kremus ir visais metų laikais naudoti apsaugą nuo UV spindulių. Džiaugiuosi, kai iš savo pacientų išgirstu, jog jie kremus su SPF naudoja ir žiemą, nes UV spinduliai – vienas pagrindinių veido raudonio rizikos veiksnių. Rekomenduoju rinktis SPF 30 ir daugiau.
Karolina Černauskienė.
Ko reikėtų vengti?
Priemonių, kurių sudėtyje yra glikolio, pieno arba salicilo rūgšties, benzoilo peroksido, „blogųjų“ alkoholių, fizinių šveitiklių, pavyzdžiui, su druskos ar cukraus grūdeliais, kvapiųjų medžiagų, hidrochinono, natrio laurilsulfato, mentolio, kamparo. Šios sudedamosios dalys gali dirginti odą ir skatinti veido raudonį. Dalis pacientų odos būklės pablogėjimą pastebi ir po retinolio naudojimo, todėl dėl šios medžiagos įtraukimo į kasdienę odos priežiūros rutiną rekomenduoju pasitarti su gydytoju dermatologu ar kosmetologu.
Kokie šiuolaikiniai gydymo metodai gali padėti spręsti šią problemą?
Vienas efektyviausių metodų – gydymas kraujagysliniais lazeriais, pavyzdžiui, JAV aukso standarto pulsiniais dažų lazeriais „Vbeam Prima“ ir „VBeam Perfecta“. Šie lazeriai dėl savo technologinių ypatumų puikiai susidoroja su viskuo, kas raudona ir mėlyna: visų tipų išsiplėtusiomis kraujagyslėmis, stambiais ir smulkiais išsiplėtusiais kapiliarais, veido ir kūno odos raudoniu, žvaigždinėmis ir vyšninėmis hemangiomomis, vadinamosiomis „vyno“ dėmėmis, kitais kraujagysliniais dariniais.
Pagrindinis gydymo lazeriais tikslas – stabdyti kraujotaką paviršiniuose kapiliaruose ir mažinti odos uždegimą. Dėl to oda po gydymo lazeriu šviesėja, nebejaučiamas jos kaitimas. Papildomas, tačiau ne mažiau pacientų norimas rezultatas – gerėjanti odos tekstūra ir tonusas, nes lazeris aktyvina kolageno bei elastino skaidulų sintezę.
Ar šis metodas tinka visiems?
Lazerinis gydymas tinkamas didžiajai daliai pacientų. Žinoma, kai kada procedūras atlikti kontraindikuotina, pavyzdžiui, nėštumo metu, esant aktyviai herpeso virusinei infekcijai, bakterinės kilmės uždegimui gydymo srityje, vartojant tam tikrus vaistus. „Vbeam Prima“ ir „Vbeam Perfecta“ lazeriai veikia lokaliai, nepažeisdami aplinkinių audinių.
Ar užtenka tik gydymo lazeriu? Su kokiomis procedūromis jis gali būti derinamas?
Derindami įvairius gydymo metodus, galime pasiekti geriausių rezultatų. Viena iš mano procedūrų favoričių, kurią neretai atlieku kartu su lazeriniu gydymu, – redermalizacija. Tai injekcinė procedūra su gintaro ir hialurono rūgštimis.
Gintaro rūgštis pasižymi poveikiu nuo uždegimo, stiprina kapiliarų sieneles, šviesina ir skaistina odą, sudaro palankias sąlygas ląstelėms visavertiškai funkcionuoti, o hialurono rūgštis atkuria drėgmės balansą. Šios dvi procedūros puikiai papildo viena kitą.
Šiek tiek užsiminėte apie maistą, kiek mityba turi įtakos odos būklei?
Odos būklės pablogėjimas neretai siejamas su lėtiniu organizmo uždegimu ir žarnyno mikrobiomos disbalansu. Savo mitybos racioną tikrai verta papildyti šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, omega 3 riebalų rūgščių turinčiu maistu (lašiša, linų sėmenimis, graikiniais riešutais), žaliosiomis lapinėmis daržovėmis, kuriose gausu antioksidantų, taip pat savybėmis nuo uždegimų pasižyminčiais maisto produktais, pavyzdžiui, ciberžole, imbieru, įvairiomis uogomis. Šiuose produktuose esantys junginiai padeda kovoti su uždegimu, mažina laisvųjų radikalų kiekį organizme ir gali pagerinti odos būklę.
Taip pat rekomenduoju fermentuotus maisto produktus, kuriuose gausu probiotikų. Tai – jogurtas, kimčiai, kefyras, probiotiniai gėrimai. Probiotikai padeda subalansuoti žarnyno mikrobiomą ir mažina sisteminį uždegimą. Prebiotikai, esantys tokiuose maisto produktuose kaip svogūnai ir česnakai, maitina naudingąsias žarnyno bakterijas ir yra labai naudingi.
Sveika žarnyno mikrobioma gali pagerinti odos sveikatą ir sumažinti veido raudonio paūmėjimus. Na, o aštrus, karštas maistas, alkoholio, ypač raudonojo vyno, vartojimas, taip pat pomidorai, šokoladas, citrusiniai vaisiai, perdirbta mėsa, nesaikingas kofeino vartojimas odos būklę blogina.
Kokios kitos prevencinės priemonės padeda apsaugoti odą ir sumažinti kapiliarų pažeidimus?
Kaip minėjau, labai svarbi apsauga nuo žalingų UV spindulių, nes jie skatina ir palaiko odos uždegimą, skatina plėstis kapiliarus. Odos būklę taip pat blogina stresas, minėtos pirtys, karšta vonia ar dušas, intensyvus fizinis krūvis. Esant polinkiui į veido raudonį, šių veiksnių reikėtų vengti. Svarbiausia, nuoseklumas.
Rekomenduoju ne tik sistemingai laikytis gydytojo paskirto procedūrų plano, bet ir tinkamos odos priežiūros rutinos, vengti rizikos veiksnių. Taip galima pasiekti puikių, ilgalaikių rezultatų.
