„Kartais atrodo, kad koks nors produktas ar papildas yra tiesiog kaip ambrozija graikų dievams – tapsi jaunas ir nemirtingas“, – juokiasi farmacininkė, regeneracinės medicinos ir kamieninių ląstelių srities mokslų daktarė Eglė Pavydė, daugiau nei dešimtmetį dirbanti farmacijos, biotechnologijų ir klinikinių tyrimų industrijoje.
Egle, ar tikite „jaunystės piliule“? Ar papildai gali pristabdyti laiko tėkmę? Kiek papildų rinkoje yra pažado, o kiek tikro mokslo?
Ir tikiu, ir netikiu. Kalbėdama apie maisto papildus visada atkreipiu dėmesį į patį pavadinimą. Maisto papildas yra skirtas maistui papildyti. Jeigu kažko trūksta, pavyzdžiui, folio rūgšties ar vitamino B9, maisto papildas gali padaryti mažą stebuklą, tačiau medžiagų ar vitaminų trūkumą reikia nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dabar moterys mėgsta apie papildus kalbėti taip, kaip apie drabužius, ir nebūtinai vartoja tai, ko iš tikrųjų reikia.
Kokį papildą, Jūsų manymu, šiandien kiekvienas vartoja be reikalo?
Nežinau, ar kiekvienas, bet vienas iš ilgaamžiškumo papildų, kurį vartoja daugelis „longevity“ entuziastų, yra resveratrolis. Jis labai madingas, tačiau net nesigilindama į tai, ką resveratrolis turėtų daryti arba ko nedaro, norėčiau akcentuoti, kad jo biologinis prieinamumas yra ypač mažas. Išgėrę tokį maisto papildą, pasisavinsime tik 1–5 proc. Ir ta pasisavinta dozė tokia maža, kad greičiausiai, jei ir pajausime poveikį, tai bus placebo efektas.
O koks papildas yra per mažai „išreklamuotas“, tačiau išties naudingas?
Manau, kai kurie seniai rinkoje esantys maisto papildai, kurių veikimas moksliškai įrodytas, vartotojams tiesiog atsibodę, todėl vis ieškoma naujų „trendų“. Galbūt pamirštos arba nuvertintos, mano nuomone, yra omega 3 riebalų rūgštys (EPA, DHA), kurių ilgalaikis vartojimas reikšmingai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jos taip pat turi tiesioginį poveikį odai ir plaukams: mažina odos uždegimą, pagerina apsauginę barjero funkciją ir drėkinimą, teigiamai veikia plaukų folikulų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.
Taip pat ir vitaminas D. Nors jis svarbiausias kaulų sveikatai ir imunitetui, daro įtaką ir odai. Trūkumas gali lemti sausą, šiurkščią odą, lėtesnį žaizdų gijimą, didesnį uždegiminį foną. Dar – folio rūgštis, reikalinga tikrai ne tik nėščiosioms. Jos trūkumas gali lemti pablogėjusią odos būklę ir plaukų slinkimą.
Kokius papildus pati vartojate?
Mano sąrašas yra gana ilgas. Koreguoju jį ne tik pagal metų laikus, bet ir kraujo tyrimus ar kitus nuolat matuojamus parametrus. Visus metus vartoju vitaminą D, vasarą – šiek tiek mažesnę dozę, žiemą – didesnę. Taip pat omega 3 riebalų rūgštis, kelių skirtingų formų magnį (bisglicinatą ir L-treonatą), kreatiną. Prieš miegą vartoju gliciną, tauriną ir jau minėtą magnį.
Žiemą papildomai vartoju čiulpiamas cinko pastiles, nes cinkas svarbus imunitetui, taip pat kolostriumo, arba kitaip priešpienio, miltelius, kuriuose gausu imunoglobulinų, svarbių apsaugai nuo ligų. Šiuo metu, po identifikuoto trūkumo, vartoju geležies ir folio rūgšties maisto papildus. Po sporto geriu vandenyje ištirpintus elektrolitus. Manau, kad dar kažką ir pamiršau.
Užsiminėte apie placebo efektą, ar jis realus?
Tikrai taip. Klinikinių tyrimų duomenimis, nuo 15 iki 35 proc., o kartais ir daugiau, pacientų gali jausti būklės pagerėjimą vartodami preparatą be jokios veikliosios medžiagos. Reikia tik tikrai tikėti.
Visgi, kai kalbame apie odos ir plaukų būklę, situacija kitokia. Daug ką galime pamatuoti ir įvertinti. Pavyzdžiui, jeigu vartojame produktą, skirtą plaukams auginti ar tankinti, galima atlikti tyrimus ir kiekybiškai suskaičiuoti, ar po tam tikro laiko plaukų išdygo daugiau. Net jei atrodys, kad plaukų būklė pagerėjo, skaičiai gali rodyti visai ką kitą.
Kitas pavyzdys – odos drėgmė. Šiuolaikinė dermatologija turi puikių prietaisų odos drėgmei matuoti. Jei vartosime papildus, skirtus drėgmei didinti, galime apgauti save, bet ne prietaisą. Dabar kosmetologijoje ir dermatologijoje daug ką galime įvertinti kiekybiškai, nepasikliaujant vien subjektyvia vartotojo nuomone.
Turbūt vienas populiariausių papildų – kolagenas. Ar pakanka mokslinių įrodymų, kad jis pagerina odos elastingumą?
Jei kalbant apie savo santykį su kolagenu „Facebook“ reikėtų pasirinkti statusą, turbūt pasirinkčiau „It’s complicated“. Atlikta nemažai klinikinių tyrimų, siekiant nustatyti, ar kolageno vartojimas padidina odos elastingumą. Nemažai tyrimų rodo, kad jis turi teigiamą poveikį, dalis rodo neutralų efektą arba poveikio nenustato. 2025 metais publikuota analizė parodė, kad yra tiesioginė tyrimų rezultatų priklausomybė, kai tyrimas finansuotas produkto gamintojo (rezultatai buvo teigiami), ir kai atliktas nepriklausomų tyrėjų (teigiamų rezultatų nenustatyta).
Kitas iki šiol neatsakytas klausimas – suvartoto kolageno pasisavinimas. Kolageno papildai, visų pirma, turi būti suskaidomi iki tokių sudedamųjų dalių, kad patektų į organizmą ir vėliau vėl būtų sintezuojamas, gaminamas organizme. Kol kas nėra būdų patikrinti, ar tai įvyksta. Gal organizmas kolageno „skaidymo produktus“ panaudoja visai kitais tikslais. Taigi tiesaus atsakymo kolageno atveju neturiu, bet pati jo šiuo metu nebevartoju. Galbūt tai pasikeis ateityje.
O kaip jo „kolega“ hialuronas?
Tyrimai, atlikti Europoje ir Japonijoje, rodo, kad geriamos hialurono rūgšties vartojimas gali padidinti odos drėgmę ir elastingumą po 8–12 savaičių vartojimo. Tačiau tai labiau preliminarūs duomenys iš mažos apimties tyrimų, taigi tvirtų įrodymų dar teks palaukti.
Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo kreatinas, NAD, NMN, ką mokslas sako apie juos?
Kalbant apie kreatiną, jis nėra tiesiogiai nukreiptas į odą, bet gali padėti padidinti raumenų masę ir jėgą, o raumenų masės išlaikymas šiuo metu yra laikomas vienu pagrindinių ilgaamžiškumo tikslų. Taip pat yra atlikta tyrimų, rodančių teigiamą kreatino poveikį smegenims ir kognityvinėms funkcijoms. Tai – plačiai ištyrinėtas maisto papildas ir jo įtraukimą į rutiną verta apsvarstyti. Kreatino su amžiumi organizme mažėja dėl mažėjančios raumenų masės.
Kalbant apie NAD „boosterius“ (NMN, NR), patikimų duomenų dar trūksta. Tyrimai rodo, kad vartojant šiuos preparatus padidėja NAD+ molekulės, atsakingos už ląstelių energiją, kiekis kraujyje, tačiau kliniškai reikšmingų efektų mažai. Tyrimai, nukreipti į odą, kol kas atlikti tik laboratorijoje su ląstelių kultūromis arba gyvūnais, taigi patikimų duomenų, kad juos vartoti verta, nėra.
Tiesą pasakius, aš ir pati buvau pakliuvusi į tą „longevity“ papildų bumą ir kurį laiką vartojau NMN, bet įvertinusi šiuo metu prieinamą mokslinę informaciją nusprendžiau nebevartoti.
Bryanas Johnsonas (dokumentinio filmo „Don’t Die: The Man Who Wants to Live Forever“ herojus) kasdien vartoja daugiau nei 50 papildų, kaip manote, ar papildų gali būti per daug?
Taip, gali. Kai kurių maisto papildų perdozavimas gali būti net ir pavojingas. Be to, reikia žinoti, kaip papildus derinti tarpusavyje, pasigilinti, ar jie nesąveikauja tarpusavyje.
O Bryanas Johnsonas – tikrai ekstremalus veikėjas. Džiugu, kad jis stengiasi užkrėsti žmones ilgaamžiškumo ir sveikatos temomis. Ar jis tai daro geriausiu įmanomu būdu – nežinau. Man labiau norėtųsi, kad pinigus, kuriuos jis išleidžia savo procedūroms, geriau paskirtų rimtiems klinikiniams tyrimams, jei jau yra toks noras „padėti žmonijai“ nemirti ar ilgiau gyventi. Žinoma, tai paties žmogaus pasirinkimas. Pažiūrėjus filmą, man Bryano gyvenime pritrūko vieno esminių ilgaamžiškumo elementų – tikros, nuoširdžios laimės.
Kiek svarbi yra papildo forma? Gal pasisavinimas labiau priklauso nuo papildo formos, o ne paties ingrediento? Ką manote apie intraveninę infuziją?
Forma – svarbi. Taip pat ir papildo vartojimo laikas. Svarbu, ar vartojate papildą su maistu, ar ant tuščio skrandžio, ar geriate kavos, arbatos, greipfrutų sulčių valanda prieš ar po papildo vartojimo. Tai lemia, ar jis bus tinkamai pasisavinamas. Vitaminai A, D, E, K – tirpūs riebaluose, juos geriausiai vartoti su riebiausiu dienos maistu. O, pavyzdžiui, geležis turi būti vartojama ant tuščio skrandžio, 1–2 val. prieš ar po jos vartojimo geriausiai nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Kalbant apie intravenines infuzijas, man tai – geras rinkodaros triukas. Dažnam atrodo, kad jei jau leidžia į veną, matyt, ir veiks stipriau. Bet tiesa tokia, kad didžiąją dalį maisto papildų mums reikia vartoti bent 1–2 mėnesius, jog pradėtume jausti ar matyti poveikį. Tokių smūginių dozių poveikis labai abejotinas. Greičiausiai tas medžiagas, kurios buvo suleistos, pašalinsime per dieną, lankydamiesi ten, kur net karaliai vaikšto pėsti.
Jei reikėtų išskirti tik tris veiksmingus papildus, ką rekomenduotumėte?
Bendrai sveikatai ir ilgaamžiškumui – vitaminas D, omega 3 riebalų rūgštys ir kreatinas. Jei kalbame konkrečiai apie odą – omega 3 riebalų rūgštys ir cinkas, na, o kolagenas ir hialurono rūgštis – „ant klaustuko“.
Kurie rinkodaros triukai Jus erzina labiausiai?
Mėgstame tas prieš ir po nuotraukas, savotiškas sėkmės istorijas, tačiau pasitelkiant šiuolaikines technologijas jomis galima lengvai manipuliuoti. Taip pat erzina per stiprūs teiginiai, kurie prasilenkia su realybe. Iš reklamos kartais atrodo, kad produktas ar papildas yra tiesiog kaip ambrozija graikų dievams – tapsi jaunas ir nemirtingas. Na, bet reklama yra reklama. Labiausiai mane erzina, kai ja aklai tikima, todėl skatinu ugdyti kritinį mąstymą ir dažniau tikrinti faktus.
Eglės Pavydės patarimai renkantis maisto papildus.
1. Rinkitės seniai rinkoje esantį prekės ženklą, kuris jau spėjo įrodyti savo kokybę.
2. Paprastesnius papildus pirkite vaistinėje, o ne internete, taip bent jau turėsite garantiją, kad perkate legalų produktą.
3. Jeigu įmanoma, atlikite kraujo tyrimus prieš ir po papildų vartojimo (praėjus 1–2 mėn. nuo vartojimo pradžios), tai bus geriausias įrodymas, ar maisto papildas veikia.
4. Nesivaikykite skambių reklamų. Tikrinkite informaciją. Aš pati prenumeruoju nepriklausomos laboratorijos ataskaitas, laboratorija tiria JAV rinkoje esančius maisto papildus ir publikuoja ataskaitas, ar maisto papilde yra tai, kas nurodyta ant pakuotės, ar nėra organizmui kenksmingų priemaišų ir pan.
5. Žinau, kad dabar daug žmonių konsultuojasi su dirbtiniu intelektu. Visuomet, kai norite į burną įdėti kažką naujo, paklauskite „ChatGPT“: „Ar X produkto Y poveikis įrodytas aukštos kokybės klinikiniais tyrimais. Tai yra: placebu kontroliuojamais, dvigubai aklais, atsitiktinių imčių, jeigu įmanoma, multicentriniais klinikiniais tyrimais.“ Ši užklausa sutaupys daug pinigų ir nereikės gerti bereikalingos saujos kapsulių.
