Subalansuotas fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei – nuo širdies raumens stiprinimo, geros plaučių funkcijos palaikymo ir cholesterolio kraujyje reguliavimo iki streso mažinimo bei įvairių ligų prevencijos.
Naujausi tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali turėti papildomos naudos smegenims: gerinti atmintį, koncentraciją ir bendrą kognityvinę funkciją. Jis taip pat gali padėti sulėtinti senėjimo procesus, pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Tačiau per didelis arba netinkamai praktikuojamas fizinis aktyvumas gali sukelti ir neigiamus padarinius.
Intensyvios arba netaisyklingai atliekamos treniruotės gali padidinti traumų riziką. Gali išnirti sąnariai, būti patempti ar plyšti raumenys. Galimi ir ilgalaikiai sąnarių pažeidimai, tokie kaip osteoartritas. Sulaukus 40-ies, pradeda didėti uždegimų rizika, todėl sportuojantiems svarbu į tai atsižvelgti ir priderinti krūvį. Britų sporto medicinos leidinyje (angl. British Journal of Sports Medicine) teigiama, kad per didelis fizinis aktyvumas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač tarp profesionalių sportininkų.
Neatsilieka ir Amerikos imunologų asociacija (angl. American Association of Immunologists), kurios leidinyje „Imunologijos žurnalas“ (angl. Journal of Immunology) perspėjama, kad per intensyvus treniravimasis gali laikinai susilpninti imuninę sistemą ir taip padidinti bakterinių ir virusinių infekcijų riziką.
Manoma, kad sportininkai ir entuziastai dažnai susiduria su didele psichologine įtampa dėl beprotiškų rezultatų siekimo ir besaikio išvaizdos tobulinimo. Tai gali sukelti stresą, nerimą, depresiją ir net valgymo sutrikimus, tokius kaip anoreksija ir nervinė bulimija. Harvardui priklausančios „Mass General Birgham“ akademinės medicinos centro klinikinė psichologė dr. Kendra Becker teigia, kad negaudamas pakankamai maisto medžiagų kūnas pradeda maistines medžiagas grobti iš kitų kūno vietų. Todėl nukenčia kaulų ir smegenų sveikata.
„Sportas kiekvieną dieną – ne visada sveikatos garantas. Svarbu suprasti, kad per didelis fizinis krūvis gali pridaryti daugiau žalos negu naudos. Tikėjimas, kad žmogus pats viską žino ir jam nereikia profesionalo pagalbos, taip pat nėra teisingas. Profesionalo patarimai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų ir išvengti traumų“, – perspėja olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos lengvosios atletikos čempionė ir sporto edukologijos mokslų daktarė Lina Grinčikaitė-Samuolė.
Linos patarimai sportuojantiems:
Norint, kad sportas taptų sveikatos gerinimo priemone, svarbu pasirinkti tinkamą treniruočių krūvį, laikytis tinkamos technikos ir rasti pusiausvyrą tarp fizinio krūvio ir poilsio. Leiskite po treniruočių kūnui atsigauti ir regeneruotis.
Sportas turi būti džiaugsminga veikla, o ne streso ar nerimo šaltinis. Rūpinkitės savo psichine sveikata ir neleiskite sportui tapti našta.
Subalansuota mityba – būtina siekiantiems išlaikyti gerą sveikatą. Valgykite maistingą maistą ir gerkite pakankamą kiekį vandens.
Klausykitės savo kūno – jei jaučiate nuovargį ar skausmą, sumažinkite krūvį ir prireikus kreipkitės į specialistą.
