Oh, nemeluosiu, guminiai batai arba botai ilgus metus man asocijavosi tik su mėšlavežiu, dėde, braidančiu po galiausiai prapliupusios užsikimšusios kanalizacijos turinį, grybavimu ar maknojimu po purvą vaikų darželio kieme. Tačiau XXI amžiuje įvykęs bjauriosios mados perversmas šiuos batus vėlei grąžino iš sodo namelių bei rūsių į madingiausiųjų spintas.
Dar neturite botų? Juokaujate?! Juk laukia lietuviška vasara! (Tekstas žurnale „ELLE Lithuania“ publikuotas vasarą, red. past.).
Ir monarchams, ir Kanye’ui
Pamenate, kaip jau pas amžinuosius korgius iškeliavusi karalienė Elžbieta II mėgdavo savo užmiesčio valdose vaikščioti avėdama tik guminius batus? Ir ne bet kokius, o būtent „Hunter“, mat dėl savo patvarumo šis prekės ženklas netgi turėjo karališkąjį orderį su oficialiu Jos Didenybės kokybės patvirtinimo antspaudu.
Princesė Diana žaliuosius „Hunter“ stilingai derindavo su ilgomis raudonomis kojinėmis iki kelių ir niekada neatrodė lyg braidytų po anglišką purvą. O štai naujoji širdžių užkariautoja hercogienė Kate Middleton, princas Harry ar princas Williamas lauko pramogoms mieliau renkasi Maroke gaminamus „Le Chameau“ guminius batus, kurių pora kainuoja ir 400 eurų.
Kiek mažiau sofistikuotas mados inovatoriumi vadinamas reperis Kanye’as Westas – jam karališkosios šeimos elegancija nerūpi. Todėl didelius it jo paties ego guminius aulinius Kanye’as pritaiko ne vien lauko pramogoms – jais avėdamas nesibodi pasirodyti ir restorane, ir sėdėti madų šou pirmose eilėse, o greta savo ženklo „Ye“ gumos aulinių neatsisako ir iš specializuotų parduotuvių pirktų… kaliošų ar „Balenciaga“ ir „Crocs“ bendradarbiavimo vaisiaus už 700 JAV dolerių.
Greičiausiai nepameluosiu sakydamas, kad bene stilingiausiai botus moka avėti Kate Moss. Ne vienus metus supermodelis pastebimas „Glastonbury“ muzikos festivalyje pasipuošusi ir medžiotojų taip pamėgtais batais. Tad visai nekeista, kad jos aprangos deriniai festivalyje dažnai net labiau laukiami ir aptarinėjami nei ten pasirodantys muzikantai. Kaipgi Kate be guminių ir cigaretės?!
Tačiau grubius ir sunkius lietaus batus galiausiai pakeitė naujovės: tikriausiai pamenate šaršalą, kai 2020-aisiais aukštosios mados namai „Bottega Veneta“ išleido guminių botų broliukus – neperšlampamus, ryškius, tačiau žymiai lengvesnius ir trumpesnius „Puddle“ batus. Šie batai buvo ekscentriški, sąlyginai įperkami („tik“ 620 eurų), odiniu padu ir pagaminti iš biologiškai skaidraus polimero, todėl žvilgūs ir atsparūs vandeniui. Šią nestandartinio dizaino naujovę įvairiais būdais iškart ėmė avėti tokios įžymybės kaip Lil Yachty, ASAP Ferg, Justinas Bieberis, Bloody Osiris, o „Instagram“ puošeivos vertėsi per galvas, kaip kuo įmantriau prie savo aprangos priderintų šiuos smurfų batus.
Paskui parduotuves užplūdo „Puddle“ klonai ir analogai, bet šie „fancy“ lietaus batai, sukurti dizainerio Danielio Lee (ne veltui britas!), vis dar vilioja stileivas.
Padangos ir apsukrumas
Jau daugybę metų Pietų Amerikos tautos iš kaučiuko medžių išgaudavo „sultis“, kuriomis dengti paviršiai taip greit nepermirkdavo. Amerikietis mokslininkas Charlesas Goodyearas buvo šventai įsitikinęs šios kaučiuko medžiagos praktiškumu, tad eksperimentavo derindamas ją su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. 1839 metais jam pasisekė: į gumos masę įpylus sieros, netyčia užlašinus mišinio ant karštos viryklės, gauta elastinga ir stabili guma. Taip jis išrado vulkanizacijos metodą.
Kaip verslininkas, Ch. Goodyearas nebuvo ypač sėkmingas, nes visi jo bandymai paversti savo patentą gaminiais nuo batų iki stalo reikmenų, baldų dalių ir net prezervatyvų greitai žlugo, o garsioji „Goodyear“ padangų gamykla su chemiku turi bendro tik tiek, kad tiesiog pavadinta šio garbei.
Aišku, chemiko išradimas neliko nepastebėtas, inžinierius Hiramas Hutchinsonas XIX amžiuje, turėdamas „Goodyear“ licenciją gumos gamybai, išvyko į Prancūziją „skleisti gerosios gumos naujienos“. 1853 metais jis pradėjo gaminti lietaus batus pavadinimu „A l’aigle“, kuris su laiku tapo „Aigle“, o po metų jo fabrikėlis jau pagamindavo 5 tūkst. porų batų per dieną. Beje, batus jie gamina iki šiol!
Kitas apsukrus ponaitis, taip pat amerikietis Henry Lee Norrisas, 1856 metais išvyko į Škotiją, kur gamino viską, kam naudojama guma, tačiau bene labiausiai per du pasaulinius karus išgarsėjo jų neperšlampami purvabridžiai, apsaugoję kareivius nuo „apkasų pėdos“ – būklės, kai nuolatinė drėgmė pažeisdavo pėdų audinius.
1955 metais kompanija „Hunter Rubber Co. Ltd.“ pirmą kartą pagamino naujo modelio populiariuosius žalius „Hunter Boot“. Apie jų svaiginančią sėkmę ir tolesnį karališkosios šeimos romaną su šiais batais kalbėti nė neverta.
Dažnai galima išgirsti botus vadinant Velingtono batais – šis pavadinimas kilęs garsiojo Velingtono hercogo sero Arthuro Wellesley garbei, kuris Vaterlo mūšyje sukūlė Napoleono armiją. Hercogas savo karius norėjo apauti kažkuo patvariu, atspariu drėgmei ir elegantišku, tad jo pageidavimu buvo pagaminti aptempti, patogūs ir aukšti odiniai batai, kurie atitiko to meto anglų skonį ir karinius reikalavimus bei savo modeliu buvo labai panašūs į šiandienę botų versiją. Velingtonai netrukus tapo bendriniu visų lietaus batų pavadinimu. Beje, karikatūristai dažnai hercogą piešiniuose vaizdavo kaip tiesiog aulinį batą su galva – o dar sako, kad senovėje nebuvo patyčių!
Rinka, verta šeicho
Kad ir kaip daug verkšlentume, Lietuva vis dėlto stipriai nusileidžia drėgmės klausimais Britų salynui, tačiau, nepaisant visko, mūsų šalyje šie batai taip pat gaminami, net turime tarptautinį prekės ženklą „Swampok“, tiekiantį botus tarptautinėms rinkoms. Šie batai ne tik yra grynakraujė lietuviška prekė, tačiau ir turi pasaulinį SCS Recycling Standard sertifikatą, kas žymi, kad produkcija tvari.
Ir kad nepasirodytų, jog botai – tik meškučiui Padingtonui ar kaimynui, einančiam žvejoti, turiu užsiminti, kad pasaulinė lietaus batų rinka 2023 metais buvo įvertinta 1,8 milijardo JAV dolerių. Per dešimtmetį šiai rinkai prognozuojamas didelis šuolis, net dvigubai, mat labai sparčiai auga prekyba internetu, keičiasi estetinis mados suvokimas, šylant klimatui, dažnėja stichinių nelaimių, augant sąmoningumui, plečiasi darbų saugos bei specializuotų darbo drabužių poreikis.
Be to, ne paslaptis, kad nuolat testuojami nauji stilistiniai sprendimai – botai yra ne tik praktiški, tačiau gali veikti ir kaip šokiruojantis netikėtumo elementas, ypač derinant su radikaliai stilistiškai skirtingais elementais – ilgomis vakarinėmis suknelėmis, apdribusiais hiphopo drabužiais ar blizgiu sportiniu kostiumu.
Kita vertus, madinga tampa ne tiek avėti botus, kiek didžiuotis juos esant „ekologiškus ir praktiškus“. Būtent tokiu arkliuku joja „Ganni“ mados namų kūrybos direktorė Ditte Reffstrup: „Galvojome apie sezonų kaitą ir universalius batus, kuriais galėtume keliauti bet kokiu oru ir bet kokiu reljefu. Nuo miesto iki kaimo, nuo biuro iki žirgyno – ir viskas, ko mums reikia – botai.“ Taip, jų smaragdiniai guminiai auliniai atrodo įdomiai derinami prie plazdančių suknučių, bet biure ar teismo salėje juos įsivaizduoti… vis dar sunkoka.
Botų kainos priklauso nuo to, kokios medžiagos taikomos gamyboje (aukštos kokybės natūralus kaučiukas, sintetinė guma, pagaminta polimerizuojant įvairias chemines medžiagas, poliuretanas ar PVC, gamybos būdas (net ir šiandien auliniai batai gali būti gaminami rankomis ar gamykliniu būdu), papildomos puošybos, vidaus apdailos ir, žinoma, mados namų, svyruoja nuo keliolikos iki 700 eurų.
Bet jei jau net „Prada“, „Gucci“, „Ganni“ ir „Versace“ savo kolekcijose siūlo pasmaguriauti šia sena nauja naujove, gal verta į vasaros pirkinių krepšelį įsimesti ir šiuos guminius stebuklus? Juo labiau kad avėsite juos labai ilgai. Arba lygiai tiek, kiek truks vienas lietingas vasaros festivalis.
