Ar kada pagalvojote, kad politikės gali būti tikrų tikriausios mados ir gyvenimo būdo diktatorės? Daugelis moterų politikių dažnai stengiasi savo aprangą paversti dėmesio neblaškančia uniforma, kuri tiesiog neišsiskirtų iš niūrių ir beveidžių patriarchato kostiumų, nes jos net ir su beveidžiais drabužiais papuola į dėmesio centrą tik todėl, kad… tiesiog yra moterys.
Ir nebūtinai tas dėmesys – malonaus konteksto. Tačiau net ir vienodoje, dažniausiai – tamsioje, aprangos masėje turime politikių stiliaus perlų, dėl kurių alpsta ir kuriuos kopijuoja tūkstančiai. Gal pagaliau atėjo metas, kai madas diktuos nebe dainininkės, sportininkų žmonos ir modeliai, o tiesiog kietos ir rimtos mergaitės?
Bėda dėl grožio
Nors gyvename XXI amžiuje, o genų žirklės jau seniausiai darbuojasi biotechnologijų pramonėje, vis dar politikoje dalyvaujančioms moterims keliami kiek kiti išvaizdos ir socialinio elgesio standartai nei vyrams. Oi, ne, niekas nematuoja jų IQ ar įtakos balų. Tiesiog jos vis dar pirmiausia sutinkamos ir vertinamos pagal išvaizdą.
Dažnai išvaizdos vertinimas nustumia į antrą planą šių politikių keliamas problemas arba, jei idėjos kontraversiškos ar neparankios oponentams, jos net sumenkinamos pasitelkiant jų išvaizdą („blondinė“, „jauniklė“, „su moksleivės apykakle“, „per stambi“ ir pan.). Ar esate kada girdėję, kad vyro politiko idėjos būtų sumenkinamos dėl tokios priežasties, pavyzdžiui, kad jis apkūnus?
Moterys politikės turi kruopščiai apskaičiuoti, kurie drabužiai signalizuoja apie jėgą ir rimtumą bei sufleruoja apie moteriškumą, jo neapibrėžiant. Tai tarsi nerašytų taisyklių, psichologinio žaidimo ir spąstų mišinys, kurį neklystant išspręsti pavyksta toli gražu ne kiekvienai politikei.
Iki XX amžiaus antrosios pusės moterys politikoje apskritai net nebuvo laikomos tendencijų kūrėjomis, jos tradiciškai dėvėjo santūrias ir visiškai neįsimenančias eilutes, skirtas „neišsišokti“. Vien tai, kad vyrai „leido“ joms dalyvauti dideliuose žaidimuose, jau turėjo būti didelė dovana, tad sėdėk, moterie, ir tylėk. Tačiau šiuolaikinės politikės dažnai elgiasi priešingai – amerikietės Kamala Harris, Alexandria Ocasio-Cortez ar Hillary Clinton laužo barjerus ir kovoja už pokyčius sistemoje, kuri ilgą laiką bandė net neleisti joms į ją įeiti.
Su niekuo nesumaišysi
Išsiskirti formalių kostiumų minioje dėvint formalų kostiumą yra didelis menas. Tačiau buvusi Ukrainos Ministrė Pirmininkė Julija Tymošenko turėjo unikalų stiliaus bruožą, kurio pro akis nepraleisdavo ir politinių karikatūrų piešėjai. Jos firminė geltona kasa, supinta puslankiu pagal etnomotyvą, lydėdavo ją ne tik į rimtų dėdžių ir tetų susirinkimus, tačiau net įkalinta ji neišdavė savo įvaizdžio ir plaukus kalėjime segėjo tik taip.
Eidama JAV valstybės sekretoriaus pareigas, Madeleine Albright derėjosi dėl susitarimų dėl klimato kaitos, branduolinių ginklų ir karinių aljansų su galingiausiais pasaulio vyrais. Ir vis dėlto greta tamsiai mėlynos klasikinės eilutės ji sugebėdavo įterpti labai asmenines žinutes… segėdama specialias seges!
„Geromis dienomis nešiojau gėles, drugelius ir balionus, o blogomis – visokius vabzdžius ir plėšrius gyvius. Tai buvo papildomas būdas išreikšti mintis, tarsi vaizdiniu perduoti žinią“, – 2010 metais interviu sakė M. Albright.
Keliaudama į Rusiją su tuometiniu prezidentu B. Clintonu, ji dėvėjo beždžionių „nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesakau“ sagę, taip norėdama pabrėžti Rusijos dalyvavimą kare Čečėnijoje, apie kurį rusų pareigūnai labai nemėgo kalbėti. „Prezidentas Vladimiras Putinas paklausė, kodėl aš nešioju tas beždžiones. Sakiau, dėl jūsų politikos Čečėnijoje. Jis nebuvo linksmas“, – tuomet dėstė politikė.
Naujosios Zelandijos politikė Nanaia Mahuta pateko į istoriją kaip pirmoji užsienio reikalų ministrė, turinti tradicinę maorių smakro ir lūpų tatuiruotę moko. Tai vis dar retas vaizdas apskritai politikoje, tačiau veido moko vis labiau paplitęs šiuolaikinėje Naujosios Zelandijos visuomenėje.
Iš politikų minios tikrai išsiskyrė ir italų politikė Ilona Staller, dar žinoma Cicciolinos slapyvardžiu. Buvusi pornoaktorė, 1987-aisiais išrinkta su radikalų partija į Italijos parlamentą, pasižymėjo ne tik išskirtiniu požiūriu į abortų draudimą, ginklavimąsi ar žmogaus teises, tačiau per vienintelę savo kadenciją pasižymėjo didelėmis iškirptėmis, prigludusiais siluetais ir galvą puošdavo gėlių ar perliukų vainikais. Jos „užklasiniai“ apdarai apskritai drebindavo sienas, tačiau net ir parlamente ji nevengė parodyti, kad yra Cicciolina.
Jackie, Michelle ir monarchės
Apskritai, vienos pirmųjų madų diktatorių politinėje šiuolaikinėje scenoje buvo prezidentų žmonos ar monarchės. Pirmoji JAV ponia Jacqueline Kennedy jau yra tapusi mados fenomenu, kurį studijuoja universitetuose, jos estetika įkvėpusi daugybę aukštosios mados namų kolekcijų ir atkartojama kaip stiliaus konstanta. Į istorijos vadovėlius įėjęs jos rožinis pagal „Chanel“ lekalus pasiūtas kostiumėlis, aptaškytas nušauto prezidento Johno F. Kennedy krauju. Tuomet staiga našle likusi Jackie nesutiko šio persirengti ir pozavo fotografams reikalaudama, „kad visi matytų, ką jie padarė Johnui“.
Naujoji Jackie – tai Michelle Obama, kurios kone visi įvaizdžiai – pradedant inauguracijos suknelėmis, baigiant laisvalaikio megztukais, iki šiol kelia gerbėjų pamišimą ir būna išgraibstomi akimirksniu. M. Obamai priklauso ir nuopelnai modernizuojant pirmosios ponios aprangos protokolą.
Praėjus keliems mėnesiams po pirmosios prezidento Baracko Obamos kadencijos 2009 metais, Baltieji rūmai išleido pirmąjį oficialų pirmosios ponios M. Obamos portretą. Jame ji puošėsi „Michael Kors“ suknele ir dvigubu perlų vėriniu. Nors jos apranga šiuolaikinei akiai gali atrodyti nepriekaištingai, suknelė be rankovių pirmajai poniai buvo „išsišokimas“. Netrukus tai tapo vizitine Michelle kortele.
Priverstinai populiarūs tampa ir tie drabužiai, kuriuos viešumoje dėvi Velso princesė Catherine ar Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle. Tačiau visus sekėjų rekordus gerina Ispanijos karalienė Leticija. Ši garsėja ne tik nepriekaištingu stiliaus pojūčiu, tačiau ir labai talentingai moka laužyti karališkąjį protokolą, tiesa, jis nėra toks griežtas kaip britiškasis. Pavyzdžiui, praėjusį rudenį ji tiesiog sukėlė ant kojų visas fašionistas pasirodžiusi viešumoje su melsvais „Mango“ „cut out“ stiliaus marškiniais.
Formaliame kontekste šie prakarpyti marškiniai atrodė kaip akiplėšiškas aktas, tačiau stilingoji karalienė juos suderino taip puikiai su likusia apranga, jog net negalėjai jai kažko prikišti. Puikiai jaučianti aplinką, spalvas bei siluetą buvusi žurnalistė Leticija, neoficialiais duomenimis, net kopijuojama tos pačios M. Markle!
Aišku, marškiniai-akiplėšos buvo akimirksniu iššluoti iš „Mango“ lentynų. Kaip ir kiti ispanų greitosios mados linijų drabužiai („Zara“, „Massimo Dutti“ ir pan.), kuriuos karalienė Leticija labai dažnai dėvi.
Susikurti taisykles
Tačiau viena būti garsaus politiko žmona ar paveldėti sostą. Moterims, kurios savo alkūnėmis skinasi politinės karjeros džiunglėse, taikomi dar kitokie reikalavimai.
Štai H. Clinton, 2016 metų vasarą priėmus jos kandidatūrą į prezidentus, vilkėjo baltą kelnių kostiumą, kurį daugelis suprato kaip nuorodą į istoriškai pripažintą sufražisčių spalvą. H. Clinton jau buvo patekusi į istoriją kaip pirmoji ponia, kuri 2004 metais pozavo savo oficialiam portretui su kelnių kostiumu (o ne suknele). Visų spalvų kelnių kostiumai taps jos kampanijos simboliu ir pažadu, kad moteris pagaliau užims aukščiausias šalies pareigas.
Kelnės Hillary garderobe atsirado neatsitiktinai: kartą jos nuotrauka su sijonu ir po juo esančiomis kelnaitėmis atsidūrė ant apatinių drabužių reklamos stendo Brazilijoje. Nuotrauka daryta įtaigiu kampu jai sėdint ant sofos. „Aš būdavau ant scenos, lipdavau laiptais, o jie būdavo žemiau manęs ir fotografuodavo… Tiesiog negalėjau su tuo susitvarkyti. Taigi, pradėjau mūvėti kelnes“, – sakė H. Clinton. Ar ne keista, kad vis dar svarstome apie moterų teisę mūvėti kelnes, ar ne?
Kongreso narė Alexandria Ocasio-Cortez nuolat pašiepiama dėl savo ryškiai raudono lūpdažio ir IG vaizdelių su grožio rutina. Ir priežastis, kodėl ji mananti, kad svarbu dalytis šiais dalykais, yra ta, jog pirmiausia moteriškumas turi galią, o politikoje labai daug kritikos, jog moterys save išreiškia per išvaizdą. „Tiesiog buvimas moterimi Vašingtone yra gana politizuotas…
Yra manoma, kad, jei jums rūpi makiažas arba jei jūsų pomėgiai yra grožis ir mada, tai kažkaip lengvabūdiška. Bet aš iš tikrųjų manau, kad tai yra vieni svarbiausių sprendimų, kuriuos priimame – ir mes juos priimame kiekvieną rytą.“ Kad ji įkvepia tūkstančius, rodo ne tik išaugęs raudonų lūpdažių poreikis, tačiau ir vos jai IG parodžius savo „Telfar“ rankinę, šios pardavimo rodikliai išaugo 270 proc. K. Harris pakako vos kartą paavėti „Timberland“ batus (su perlais!), ir šių batų paklausa išaugo 25 proc.
O aš laukiu, kada trokštamiausia preke taps išsilavinimas, nepriklausomybė ir emancipacija. Manau, netrukus politikės puikiai padirbės ir tuo klausimu.
