Jos – gražios, šypsosi baltomis šypsenomis, apvilktos it lėlės, judančios sinchroniškai ir pagal muziką. Jos – nebūtinai talentingos, bet siekiančios taikos pasaulyje, širdingai trokštančios Amazonės miškų išsaugojimo ar pastatyti dar vieną mokyklą Afrikoje. Jos – tai tik vienas sėkmingas loterijos bilietas ir dešimtys likusių sužalotų sielų, organizatorių bei žiūrovų pavaišinamos nevisavertiškumo kompleksiniais pietumis. Jos – grožio karalienės. Realybėje arba tik savo svajose.
Deivės ir kūdikiai varžosi tarpusavyje
Faktiškai viską, ką dabar turime pramogų pasaulyje, jau yra išradę antikoje. Štai legenda pasakoja, kad pats pirmasis grožio konkursas vyko Graikijoje, kai vienam niekuo dėtam ožkaganiui Aleksandrui teko nuspręsti, kuri iš deivių yra pati gražiausia. Deivės buvo gudrios ir naivų piemenį bandė papirkti (kas grožio konkursuose, beje, nėra jokia neįprastybė). Anot rašytojo Apolodoro, Hera pasakė, kad, jei išrinktų ją, ji padarytų Aleksandrą visų vyrų karaliumi, Atėnė pažadėjo pergalę bet kuriame kare, o Afroditė – Elenos ranką. Piemuo pasirinko Afroditę mainais į Trojos Eleną, gražiausią to meto mirtingąją, tačiau Aleksandras savo pasirinkimu netyčia pradėjo Trojos karą, ups.
Viduramžių epochoje Europoje gegužės mėnesį buvo rengiami festivaliai, kuriuose vėl galime aptikti grožio konkursų apraiškų, mat kiekvienas toks festivalis oficialiai turėdavo savo „karalienę“ – jaunutę gražuolę. Vėliau šią tradiciją perėmė ir JAV, šventės neapsieidavo be jaunų moterų, kurios tapdavo bendruomenės idealų bei dosnumo simboliais. Kai 1789 metais George’as Washingtonas važiavo iš Vernono kalno į Niujorką inauguruotis, kelią žymėjo baltai apsirengusių jaunų moterų grupės ir prieš jo vežimą klojo palmių šakeles.
Pirmasis tikrai šiuolaikiškas grožio konkursas, kurio metu prieš teisėjus buvo demonstruojami moterų veidai ir figūros, priklauso legendiniam Amerikos šoumenui Phineasui T. Barnumui. Nuo 1850-ųjų šiam inovatoriui Niujorke priklausė „nesąmonių muziejus“ – vieta, kur rinkdavosi pasilinksminti per daug nepasiturintys ar šiaip lėkštų pramogų ieškotojai. Barnumas buvo sugalvojęs nacionalinių konkursų konceptą, kuriuose buvo demonstruojami šunys, vištos, gėlės ir net vaikai – o juos vertindavo už bilietą susimokėję žiūrovai.
Nors 1855 metais į jo kūdikių parodą susirinko net 61 tūkst. žmonių, prieš metus įvykęs panašus renginys, kurio metu buvo išrinktos ir eksponuojamos „gražiausios damos“ Amerikoje, nuvylė. Prizo – kraičio (jei laimėtoja netekėjusi) arba deimantinės tiaros (jei laimėtoja ištekėjusi) – nepakako, kad garbingos Viktorijos laikų merginos ir moterys viešai „demonstruotųsi“. Grožio karalienės idėja buvo įdomi, bet kirtosi su dorovės normomis, tad Barnumas sumąstė kai ką išmintingiau – nuotraukų konkursą.
Ši fotomanija per ateinančius dešimtmečius išplito visoje Amerikoje ir tapo garbingu būdu merginoms pademonstruoti savo grožį. Dažniausiai konkursai vykdavo laikraščiuose, kartais dėl gražiausios titulo susikaudavo net ir 40 tūkst. merginų nuotraukų.
Pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais požiūris į grožio konkursus pradėjo keistis, o moraliniai draudimai moterims „rodytis bei staipytis viešai“ pradėjo blėsti. Vienas pirmųjų žinomų kurorto grožio konkursų buvo surengtas 1880 metais Rihoboto paplūdimyje, Delavere, JAV. Tačiau tik XX amžiuje paplūdimio kurortuose buvo pradėti reguliariai rengti grožio konkursai kaip pramoga augančiai vidurinei klasei.
1921 metais, siekdami privilioti turistus pasilikti po Darbo dienos iškilmių, Atlantik Sičio organizatoriai rugsėjį surengė pirmąjį „Miss Amerika“ konkursą, kuris sujungė šou, meno ir komercijos sritis bei pradėjo tradiciją, kuri plėtojosi visą ateinantį šimtmetį. Tiesa, konkursas įėjo į istoriją ir kaip mažiausiai – vos 10 – dalyvių turėjęs grožio konkursas.
Patriarchalinis bilietas į šlovę
Galiausiai grožio karalienių konkursai tapo neatsiejama visuomenės kultūros dalimi, transliuojami didelėms auditorijoms, radikaliai keičiantys laimėtojų gyvenimą. Tituluotos gražuolės iki šiol yra laukiamiausi TV ir žurnalų veidai, trokštamos politikų ar garsių sportininkų meilužės ir žmonos, joms skiriamos universitetų stipendijos, pakvietimai į pirmąsias eiles madų šou, rėmėjų dovanos, apmokamos kelionės po pasaulį. Laimėti „Mis pasaulis“ ar „Mis visata“ konkursą, kurių žiūrovų auditorijos – milijardinės, tai tas pats, kas laimėti aukso puodų puodą.
Anot apklausų, visų laikų žinomiausia ir mylimiausia „misė“ – tai indė Aishwarya Rai, 1994-ųjų „Mis pasaulis“, kuri vėliau tapo itin sėkminga aktore ir visuomenės veikėja.
Negana to, kad konkursas duoda tiesioginės naudos dalyvėms (žinomumas, fotosesijos, pažintys ir pan.), viena pagrindinių grožio karalienių konkurso idėja – labdara. Vien „Mis pasaulis“ konkurso labdaros fondas yra surinkęs daugiau nei vieną milijardą svarų sterlingų vaikų ligoninėms ir mokykloms. Filantropija, labdara, moterų bendrystė, feminizmo galia, intelektinė veikla (juk turima net talentų rungtis!) – skamba taip nuostabiai!
Tačiau už baltais dantimis ir lygia oda aptempto fasado slypi šis tas daugiau: patriarchatas, korupcija, valgymo sutrikimai, narkotikai ir kitos priklausomybės, konsumacija, depresija ir sugriauti gyvenimai. Dėl priaugtų kilogramų, kritikos organizatoriams ar nutylėtų santykių dalyvės netenka titulų, joms užkuriama žiniasklaidos persekiojimo mašina, o viso konkurso nutylėtoji esmė – suteikti pasigerėjimą žiūrovui. Taip, žiūrovui, ne žiūrovei.
Į moters sudaiktinimo faktą negalinčios ramiai žiūrėti feministės ne kartą protestavo prieš grožio konkursus. 1968 metais 400 moterų išėjo į Naujojo Džersio gatves protestuoti prieš „Mis Ameriką“, tą dieną jos karūnavo gyvą avį, o į „Laisvės šiukšliadėžę“ išmetė liemenėles, makiažą, prijuostes ir valymo priemones.
O štai 1970 metais protestuotojos mėtė miltų bombas per tiesioginį renginį Londono Karališkojoje Alberto salėje. Prancūzijoje feminisčių grupuotė 2021 metais padavė į teismą „Mis Prancūzijos“ rengėjus dėl reikalavimų būti netekėjusioms ir ne žemesnėms nei 1,7 m, kas prieštarauja šalies darbo kodeksui. Apskritai, faktas, kad moterims liepiama išsirikiuoti, o tada įvertinama jų išvaizda – dalyvės seksualizuojamos kaip pramoga, o konkursuose propaguojami nerealūs grožio standartai. Apie kokį „naująjį feminizmą“ vis dar galime kalbėti, kai dalyvės stovi prieš teisėjus tik su bikiniais ir aukštakulniais bei vertinamos pagal savo kūną?
Grožio konkursų architektūra ir pagrįsta tuo, kad dalyvis yra tik kūnas, kurį reikia vertinti nuo 1 iki 10, ir tai transliuoja vienintelę žinutę – geriausia, ką galime pasiūlyti aplinkai, yra mūsų išvaizda. O labiausiai nuvilia tai, kad visi apsimeta konkursus esant „kažkuo daugiau“.
Skandalai
Skandalų grožio konkursuose niekada netrūko: nuo plėšomų drabužių ir laisvinamųjų gėrimuose favoritėms, nuluptų nuo galvos karūnų iki visuotinių šmeižto akcijų. Bene vienas skandalingiausių momentų šiuo metu grožio karalienių bendruomenėje yra tas, kad „Mis visata“, „Mis JAV“ ir „Mis JAV paauglė“ konkursai priklauso translytei milijonierei Jakrajutatip iš Tailando. Dabar skamba dar pikantiškiau, kai Donaldas Trumpas yra antrąkart išrinktas JAV prezidentu, tačiau būtent jam kartu su „NBC Universal“ nuo 1996 iki 2015 metų priklausė „Mis visata“. Vėliau šio konkurso akcijas jis buvo priverstas parduoti dėl kilusio šaršalo per jo rinkimų kampaniją.
D. Trumpo elgesys apibendrina tamsiąją grožio konkursų pusę: nuo priekabiavimo iki juokavimo apie savo pareigą permiegoti su kiekviena dalyve. Juokeliai, kad kaip konkurso savininkas jis atliks asmeninę atranką, jei reikės, ir lovoje. D. Trumpas viešai ir išdidžiai viename interviu pareiškė: „Maudymosi kostiumėliai susitraukė, batelių pakulnės padidėjo, tad ir reitingai pakilo.“
Apie seksualinį priekabiavimą prie dalyvių liudija ir faktas, kad 2017 metų gruodį „Mis Amerika“ organizacijos vadovas Samas Haskellas buvo priverstas atsistatydinti po to, kai „Huffington Post“ atskleidė kelis jo parašytus elektroninius laiškus, kuriuose buvo aptariamas buvusių konkurso dalyvių seksualinis gyvenimas, laidomos gašlios replikos dėl jų kūno sudėjimo.
1976 metais kelios šalys boikotavo „Mis pasaulis“ konkursą, nes jame dalyvavo ir baltaodžiai, ir juodaodžiai iš Pietų Afrikos. Didelė pasipiktinimo banga nuvilnijo, kai juodaodė Janelle Commissiong iš Trinidado ir Tobago įveikė 80 konkurenčių ir tapo 1977 metų „Mis visata“. Tai buvo pirmoji juodaodė, laimėjusi pasaulinį grožio konkursą!
1980 metais nugalėtoja vokietė Gabriella Brum atsistatydino kitą dieną po laimėjimo, iš pradžių teigdama, kad jos vaikinas nepritarė šiam titului. Po kelių dienų paaiškėjo, kad ji buvo priversta atsistatydinti, nes nuoga pozavo žurnalui. Toks likimas ištiko ir 2015-ųjų „Mis Zimbabvę“.
2019 metų gruodį buvusi „Mis Kentukis“ Ramsey Carpenter-Bearse prisipažino išsiuntusi savo nuogos nuotraukas penkiolikmečiui paaugliui ir už nusikaltimą gavo dvejų metų kalėjimo bausmę, o „Mis Pensilvanija“ į kalėjimą pateko po to, kai suvaidino serganti leukemija – nusiskuto galvą ir rinko pinigus iš apkvailintų žmonių.
Didelis mūšis vyko ir dėl teisės translyčiams dalyvauti grožio konkursuose – per teismus tai pasiekta tik 2012-aisiais, bet pirmoji translytė dalyvė konkurse pasirodė tik po šešerių metų.
Beje, ir vyrai turi savo grožio konkursus! Vieni didžiausių – „Misteris pasaulis“, pradėtas rengti 2014-aisiais, bei „Pasaulio vyro“ konkursas, prasidėjęs 2017 metais, kuriuose pabrėžiama švietimo ir karjeros augimo svarba, na, o grožis – tik tarp kitko. Aha.
Pedofilų svajonės
Neabejoju, kad esate matę bent kelias ištraukas iš „Toddlers and Tiaras“ – paprastai retai kuriam suaugusiam žmogui tai sukelia sveikai džiugias emocijas.
Dauguma grožio konkursų netgi turi kategoriją ir paaugliams. Nereikia būti genijumi, jog suprastum, kad dalyvavimas tokiuose konkursuose vaikams suformuoja iškreiptą pasaulėžiūrą ir nerealius grožio lūkesčius. Ypač kai daugiausia paaukoję renginiui tėveliai gali nupirkti vieną iš prizinių vietų atžalėlei. O likę eina namo nusivylę, manydami, kad jie nėra pakankamai gražūs ar protingi (nes šie konkursai sako, kad tai daugiau nei grožis!).
Vaikai tampa savo tėvų neišsipildžiusių svajonių įrankiais, o vaikystėje patirtas spaudimas „būti kaip suaugusiems“ juos lydi visą likusį gyvenimą. Mokslininkė Martina M. Cartwright yra parašiusi ne vieną straipsnį apie vaikų dalyvavimą grožio konkursuose ir ji padariusi išvadą, kad suaugusieji, vaikystėje dalyvavę grožio konkursuose, dažnai kenčia nuo valgymo ir psichikos sutrikimų. Kur tau nekentės, kai vos vienų mergaitės purškiamos dirbtiniu įdegiu ar verčiamos laikytis „avarijos dietos“ – greitai numesti svorio, kad įsispraustų į mažus drabužius.
Aštuonmetė iš San Fransisko buvo atimta iš šeimos ir pateko į valstybės globą, nes jos mama Kerry Campbell jai suleido botokso į kaktą, kad vaikų grožio konkurse ši pasirodytų geriau. „Daugelis mamų savo vaikams suleidžia botokso, ne aš viena tai darau“, – tuomet teisinosi K. Campbell.
Vaikai, tapę savo šlovės idėjos apsėstų tėvų įrankiais, nuo mažens verčiami avėti aukštakulnius, dėvėti perukus, makiažą, depiliuotis, nejudėti valandų valandas, kol šiems atliekamos šukuosenos, net dėvėti dantų protezus!
Pasaulis stebėjo ir su vaikų grožio konkursais susijusią pedofilų išnaudojimo dramą, ir penkiametės Jon Bennet Ramsey nužudymą 1995-aisiais. Pasaulyje, kuriame kyla pasipiktinimas dėl gyvūnų išnaudojimo cirkuose, vis dar vyksta vaikų grožio konkursai!
Laimė, jau 2013-aisiais Prancūzija uždraudė grožio konkursus vaikams iki 16 metų. Kitos šalys šiam žingsniui nesiryžta…
Bet nuo 2023-iųjų jau leidžiama į pasaulinius grožio konkursus patekti ir turinčioms tatuiruočių, antsvorio ar vaikų. Jūs tik ateikit – o mes žiūrėsim!
