Verslininkas Ilja Laursas įsitikinęs, kad ateityje turėsime pinigų net nedirbdami

Autorius
Pranešimas žiniasklaidai
Nuotrauka
Pranešimo siuntėjai
CLASSIC IAB | straipsnio pradžioje 970x250
Reklama

Tikriausiai sutiksite, kad prie kompiuterio ekrano palinkęs senjoras, poeziją kuriantis robotas ar išmaniųjų sistemų valdomas namas šiandien jau nebenustebins nė vieno. Verslininkas, investuotojas, kadaise net patį „Facebook“ imperijos įkūrėją Marką Zuckerbergą konsultavęs Ilja Laursas sako, kad ateityje technologijų pažanga tik didės ir sukurs tokią laimės ekonomiką, kurioje žmogus turės pinigų net nedirbdamas.

„Danija jau šiandien gali kiekvienam mokėti po 10 tūkst. eurų kasmet už tai, kad esi pilietis, ir taškas“, – LNK laidoje „Bus visko“ antradienio vakarą pasakojo vienas sėkmingiausių mūsų šalies verslininkų.

Dirbtinio intelekto erai vis labiau keičiant gyvenimus, vieni baiminasi, jog sparčiai tobulėjančios technologijos ateityje gali visiškai pakeisti žmogų, tačiau yra ir tokių, kurie į skaitmeninę transformaciją žvelgia kur kas pozityviau. Štai žymus verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas tikina, kad technologijų pažanga ne tik didina darbo vietų skaičių, tačiau ir leidžia kur kas daugiau užsidirbti.

„Tačiau tik tiems, kurie mokosi pasitelkti technologijas ir geba jas sumaniai įdarbinti, didėja reikalavimai našumui. Jeigu anksčiau per vienas žurnalistas turėjo parašyti vieną straipsnį, tai dabar pasitelkiant dirbtinį intelektą gali parašyti visą šimtą, dėl to didėja ir atlyginimas“, – laidoje apie išmaniųjų technologijų naudą kalbėjo Ilja.

Vyras įsitikinęs, kad žmonės privalės prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, kitaip taps nereikalingu, tačiau tiems, kurie sugebės transformuotis, pasak Laurso, pavyks gauti tas pačias arba net gerokai didesnes pajamas investuojant gerokai mažiau laiko. Viena didžiausių rizikų galėtų tapti tai, kad žmonės taps nemotyvuoti ir nebenorės dirbti apskritai. Kita vertus, gaudami pastovias pajamas, žmonės nesikankintų nemėgstamuose darbuose vien dėl būtinybės aprūpinti save ir šeimą. Jie būtų labiau linkę įsitraukti į širdžiai artimas, nors nebūtinai pelningas, veiklas.

„Ta transformacija, jeigu netyčia įvyktų, kad atskirai gauni pajamas kaip pilietis, atskirai prasmingą veiklą darai dėl to, kad tau įdomu, tave veža, tu jautiesi laimingas, prasmingas ir panašiai“, – pasakojo Ilja, kurio įsitikinimu, toks modelis būtų gerokai tvaresnis ir  žmones padarytų gerokai laimingesnius. Laidoje vyras pasidalino liūdna statistika, pasak kurios tiek Amerikoje, tiek Europoje apie 70 proc. žmonių nesijaučia laimingi darbe.

Daugybę metų investicijomis besidomintis, o kadaise ir turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše atsidūręs Ilja sako, kad su sparčiai besivystančia robotizacija bei dirbtiniu intelektu pravartu ne tik susidraugauti, tačiau ir į juos investuoti. Šios kalbos ne iš piršto laužtos, mat būtent technologijų išmanymas Iljai Laursui gyvenime atnešė milijonus siekiančius turtus ir pavydėtiną sėkmę versle.

O viskas prasidėjo vos ketverių, kai gūdžiu sovietmečiu Radioelektronikos fakultete dirbusi Iljos mama jį su broliu retkarčiais pasiimdavo į darbą, leidusį prisiliesti prie tuo metu mažai kam pažinto įrenginio –kompiuterio.