Per pirmuosius aštuonis Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesius Jungtinių Valstijų pirmąją ponią matėme retai. Viešai ji pasirodė tik 22 kartus – tarp jų tradiciniame Velykiniame kiaušinių ridenime Baltuosiuose rūmuose ir popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse – akivaizdžiai tik tada, kai jos dalyvavimas buvo laikytas neišvengiamu, skelbia „Daily Mail“.
Vis dėlto per pastarąsias dienas Melania pasauliui pademonstravo ne vieną skirtingą įvaizdį ir visi prezidentienės pasirodymai viešumoje kaip mat tapo apkalbų objektu. Anot žurnalistės Jane Tippett, kiekviena pirmosios ponios aprangos detalė buvo kruopščiai apgalvota, ją Melania derino su savo stilistu Hervé Pierre’u.
Ir visgi įprastų diplomatinių aprangos taisyklių, kurių laikosi britų karališkoji šeima, M. Trump nepaiso. Atvykusi į Vindzoro pilį, ji vilkėjo aukštosios mados eilutę, sukurtą buvusios „Dior“ kūrybos vadovės Marijos Grazios Chiuri. Kaip teigiama, kostiumėlis buvo siūtas pagal užsakymą, o tų pačių mados namų kurta skrybėlė slėpė jos veidą. Manoma, kad tokiu būdu Melania norėjo apsisaugoti nuo kamerų, jos veidas buvo matomas tik artimiausiai šalia jos stovėjusiems asmenims. Šį triuką moteris pasitelkia nebe pirmą kartą.
Tačiau daugiausia diskusijų sukėlė jos vakarinė suknelė – JAV dizainerio Weso Gordono (dirbančio „Carolina Herrera“) kūrinys, kurį ji vilkėjo per svarbiausią vizito momentą – valstybinį banketą Šv. Jurgio salėje Vindzoro pilyje. Ji dabinosi ryškiai geltona suknele atvirais pečiais, kurią puošė alyvų spalvos diržas. Įvaizdį papildė brangakmenių auskarai.
Pasirinkusi itin netikėtą spalvų derinį, Melania sulaukė beveik vieningos kritikos. Visgi ir šįkart ji elgėsi tik pagal savo sukurtas taisykles. J. Tippett pastebi, kad tokiu būdu ji norėjo pademonstruoti lygiavertiškumą.
Susitikusi su Catherine Middleton, M. Trump vilkėjo amerikiečių prekės ženklo „Ralph Lauren“ verstos odos švarką, bridžus, žemus batelius. Abi moterys R. Laureno kūrybą interpretavo skirtingai.
Žurnalistės nuomone, vizito Jungtinėje Karalystėje metu Melania nejautė jokio poreikio pataikauti britų mados industrijai, kuri pati nerodė didelio noro ją puošti.
