Prieš dvi savaites Italų kultūros institute Vilniuje buvo atidaryta antroji projekto „Tapatybės be ribų“, kurį kuruoja Benedetta Carpi De Resmini bei inicijavo Italijos Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija, paroda.
Debiutavusi Berlyne, ši paroda Vilniuje atidaryta rugsėjo 23 d. dalyvaujant Italijos ambasadoriui J.E. Emanuele de Maigret, kuratorei Benedettai Carpi De Resmini bei kelioms iš parodoje eksponuojamų menininkių. Paroda sulaukia didelio lankytojų skaičiaus ir susidomėjimo.
Vilniaus miestas šiai parodai pasirinktas kaip simbolinė Šiaurės Europą reprezentuojanti vieta, per pastarąsias tris dešimtis metų patyrusi reikšmingų politinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių. Lietuvos sostinė, pasižyminti itin gyvybinga meno lauko scena ir istorijos daugiasluoksniškumu, siūlo puikų kontekstą atminties ir ateities įtampų bei jų tęstinumo tyrinėjimams. Specialiai Italų kultūros instituto Vilniuje patalpoms pritaikytą parodos architektūrą sukūrė architektė Simona Sigita Paplauskaitė, parodos koordinatorė – Giedrė Bagdžiūnaitė, šviesų dailininkas – Artūras Viduto.
Paroda, kurią simboliškai atidaro Mario Merz darbas „Fibonacci“ (1975 m.), skleidžiasi per tris temines dalis: Pasipriešinimo šaknys, Nestabilios ekologijos ir Atotrūkio geografijos – visos jos apjungia skirtingas kartas ir menines raiškas, įprasmina šiuolaikinio itališko meno patirčių įvairovę.
Parodos atidarymo vakarą praturtino Sarah Ciracì video instaliacija „Tarsi vandenynas savo bangomis…“ (Like an Ocean With Its Waves… 2017 m.), projektuojama ant Italų kultūros instituto vidinio kiemelio fasado, bei Silvios Giambrone performansas „Reikia dviejų“ (It Takes Two): abu šie kūriniai pasiūlė publikai įtraukiančias, poetinę kalbą, kūniškumą ir gamtos reiškinius apjungiančias patirtis.
Tarp šios parodos naujovių – italų menininkės Sarah Ciracì vaizdo kūrinys „Dangiškieji kūlikai“ (Trebbiatori Celesti), kurio vienas iš kadrų specialiai šiai progai buvo restauruotas menininkės, bei Elenos Bellantoni video performansas „Lapė ir vilkas: kova dėl valdžios“ (The Fox and the Wolf: struggle for power, 2014 m.).
Parodoje taip pat eksponuojamas vienas iš menininkės Tomaso Binga vizualinių eilėraščių, atrinktas atsižvelgiant į vietos kontekstą – „Aš esu Ekologiška“ (Io sono Ecologica, 1987 m.). Šalyje, patyrusioje okupacijas, pasipriešinimo kovas ir atgimimą, ekologinis T. Binga eilių kūnas rezonuoja su lietuvių tautos šaknų bei tapatybės istorijomis.
Šiuolaikinio meno dienos proga, spalio 10 d. 17 val. Italų kultūros institute vyks parodos kuratorės Benedettos Carpi De Resmini ir šiuolaikinio meno kuratorės, rašytojos, aktyvistės Laimos Kreivytės pokalbis.
Pokalbį įkvėpė italų menininkės Tomaso Binga kūrinys „Aš esu ekologiška“ bei Marijos Gimbutienės įžvalgos, kurios tyrimai apie Motinos Deivės civilizaciją atkūrė Europos archajišką vaizduotę, grįstą gyvybine energija ir neišardomais moteriškumo, gamtos ir simbolių ryšiais. Kuratorių dialogas taip pat įtrauks Marijos Teresės Rožanskaitės ir Paolos Gandolfi menines raiškas, siejamas su kūno kaip pažeidžiamumo ir kismo erdvės permąstymu, išskleidžiant diskusiją per atminties, ekologijos, rūpesčio ir atsakomybės temas.
Kaip teigia parodos „Tapatybės be ribų“ kuratorė Benedetta Carpi De Resmini, „pasirinkimas įgyvendinti šį projektą Vilniuje labai prasmingas. Šis miestas – tai atminties ir tapatybių kryžkelė, kurioje nuolat vyksta dialogas tarp praeities ir dabarties. Archeologės Marijos Gimbutienės, tyrinėjusios Europos neolito kultūras bei moteriškąją simboliką senosiose kultūrose, darbai siūlo itin įdomią perspektyvą bandant suprasti žmogaus ir jo aplinkos saitus. M. Gimbutienės suformuluota teorija apie Motiną Deivę ir moters centriškumą priešistorinėse kultūrose gali būti perskaitoma iš ekologinės perspektyvos, kaip darnaus senųjų visuomenių sugyvenimo su gamta pavyzdys.
Tomaso Bingos poetinė kalba eilėraštyje „Aš esu Ekologiška“ atliepia šią perspektyvą ir siūlo viziją, kaip menas gali įvaizdinti ir įgarsinti tai, kas buvo ilgą laiką slopinama, ir kaip ekologinė perspektyva tampa svarbiu raktu siekiant perprasti ir drauge perteikti dabarties pasaulio sudėtingumą.“
Šiuolaikinio meno dienai skirtą renginį Italų kultūros institute užbaigs Benedettos Carpi De Resmini kuruota video darbų peržiūra, pristatysianti Elenos Bellantoni, Silvijos Camporesi, Gea Casolaro, Sarah Ciracì, Paolos Gandolfi, Elenos Mazzi, Lauros Pugno ir Agnese Purgatorio kūrinius, pasiūlant choralinį žvilgsnį į sankirtas tarp asmeninių patirčių ir globalių (geopolitinių, gamtinių ir kultūrinių) virsmų.
Renginio laikas: spalio 10 d. 17 val.
Vieta: Italų kultūros institutas Vilniuje (Universiteto g. 4)
Įėjimas nemokamas, būtina registracija: https://bit.ly/i-am-ecological-conversation
