Kasmet grožio pasaulis vilioja naujas pažadais: dar viena išskirtinė procedūra, dar viena stebuklinga veiklioji medžiaga ar inovatyvus būdas amžinai išlikti jaunai…
Polinukleotidai, egzosomos, PRP – tai tik keli madingi „atradimai“, užvaldę socialinius tinklus, estetikos klinikų meniu ir daugelio moterų svajones. Tačiau ar viskas, kas madinga, iš tiesų naudinga ir efektyvu?
Prisiminkime hialurono rūgšties injekcijas. Vos prieš dešimtmetį jos buvo laikomos kone revoliuciniu grožio industrijos laimėjimu: natūralios, greitos, saugios, bet… Ilgainiui paaiškėjo, kad užpildai gali migruoti, audiniuose išlieka ilgiau, nei buvo tikėtasi, o kur dar veido bruožų deformacija. Šiandien, po dešimtmečio euforijos, į hialurono injekcijas žiūrima kur kas kritiškiau ir atsargiau. Galiausiai išmokome pamoką – vaizdingas startas negarantuoja sėkmingos maratono pabaigos.
„Atsikandus“ hialurono užpildų, rinka pažėrė naujienų. Ant bangos pakilo biostimuliacija: polinukleotidai, egzosomos, PRP, „Prohilo“ ir visa naujos kartos injekcijų gvardija. Pažadai paskatinti natūralius odos regeneracijos mechanizmus ir taip „pažadinti“ odą skamba nuostabiai, tačiau… Vis dažniau iškyla klausimų, ar odą reikia „stimuliuoti“? Kiek ir kaip dažnai?
Perstimuliuota oda gali „užsidegti“, o uždegimas – nebe jaunystės sąjungininkas, o senėjimą spartinantis veiksnys. Nemažai specialistų, rašančių į „JCAD“, „Dermatologic Surgery“, „Aesthetic Surgery Journal“, atkreipia dėmesį, kad biostimuliacija nėra standartizuota, trūksta klinikinių protokolų, apibrėžiančių, kiek procedūrų reikia ir kokiais intervalais jas atlikti. Be to, rezultatai priklauso nuo paciento odos tipo, amžiaus, problematikos, ląstelių atsako.
Straipsnyje „Polynucleotides in aesthetic dermatology“ („Aesthetic Medicine“, 2023) teigiama, kad kol kas nėra aiškių rekomendacijų dėl optimalios polinukleotidų dozės ir jų derinimo su kitomis terapijomis. Norint patvirtinti jų efektyvumą ir nustatyti optimalius naudojimo būdus, reikalingi tolesni tyrimai.
Panašiai dėl egzosomų. Europos vaistų agentūra (EMA) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) injekcijoms jų nėra patvirtinusi. Trūksta standartizuotų protokolų, nepriklausomų, didelės apimties, veiksmingumą ir net saugumą, ypač ilgalaikėje perspektyvoje, patvirtinančių klinikinių tyrimų.
Biostimuliacija (ir kitos procedūros, preparatai) – tikrai ne baubas, tačiau prieš puolant darytis tai, ką „darosi visos“, verta sustoti ir savęs paklausti: ar mano odai tikrai to reikia? Ar pasirinktas specialistas – ne tik socialinių tinklų žvaigždė, bet ir tikras, kompetentingas ekspertas? Ir svarbiausia – kokie bus ilgalaikiai padariniai?
Visa tai – ne „prieš“ biostimuliaciją, bet „už“ kritinį mąstymą. Grožio procedūros gali būti naudingos, bet tik tada, kai taikomos tikslingai, atliekamos profesionaliai ir remiasi mokslu, o ne madomis. Mados keičiasi, o oda išlieka viena. Nepaverskime jos eksperimentų lauku.
