Ar kada susimąstėte, kodėl vieni apgamai laikui bėgant didėja ar tamsėja, o kiti – nyksta? Nuo gimimo iki senatvės mūsų odą lydi apgamai, kurie ne tik suteikia išskirtinumo, bet ir gali perspėti apie odos sveikatos pokyčius.
Apie tai, kodėl apgamai atsiranda, kaip kinta per gyvenimą ir kada verta sunerimti, pasakoja odos ligų, lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ gydytoja dermatovenerologė Jorinta Jokubaitė.
Tik vienas procentas naujagimių gimsta su įgimtais apgamais
Įgimti apgamai nuo senų laikų buvo apgaubti prietarais. Kai kuriose kultūrose tikėta, kad jie atsiranda dėl motinos emocijų nėštumo metu – pavyzdžiui, jei moteris išsigąsta ir paliečia kūno vietą, kūdikis ten gims su apgamu.
Gydytoja pabrėžia, kad šie įsitikinimai neturi jokio mokslinio pagrindo. Įgimti apgamai susidaro, kai odos ląstelės, gaminančios pigmentą, kūdikio vystymosi metu susikaupia vienoje vietoje. Tai gali lemti paveldėjimas ir kiti biologiniai veiksniai.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad apie 1 proc. naujagimių gimsta su įgimtais apgamais. Jie gali būti maži, vidutiniai ar dideli. Maži ir vidutiniai apgamai dažniausiai yra gerybiniai, o dideli – siekiantys 20 cm ir daugiau – padidina melanomos riziką iki 2–6 proc.
„Įgimti apgamai paprastai neišnyksta, laikui bėgant gali tapti iškilūs ar plaukuoti. Pacientams, turintiems didelius ar milžiniškus įgimtus apgamus, būtina nuolatinė stebėsena, o kai kuriais atvejais – ir chirurginis gydymas“, – pabrėžia gyd. J. Jokubaitė.
Vaikui augant, auga ir apgamai
Gydytoja pasakoja, kad neretai į kliniką kreipiasi sunerimę tėvai, pastebėję, jog vaiko apgamas didėja. Tačiau gydytoja ramina – vaikui augant plečiasi ir odos paviršius, todėl apgamai gali atrodyti didesni.
Vis dėlto atsarga gėdos nedaro – jei apgamas greitai keičiasi, verta jį parodyti gydytojui. Vaikų apgamus tikrinti svarbu, tačiau esant nedideliam jų kiekiui ir nesant rizikos veiksnių, gali pakakti retesnių patikrų nei suaugusiems.
Specialistė pabrėžia, kad svarbiausia vaikystės odos priežiūros taisyklė – saugus elgesys saulėje. Tyrimai rodo, jog net vienas stiprus nudegimas vaikystėje gali daugiau nei dvigubai padidinti melanomos riziką suaugus. Ypač pavojingi nudegimai, sukeliantys pūsles, nes jie daro didžiausią žalą ląstelių DNR.
„Geriausia dovana, kurią tėvai ar globėjai gali padovanoti savo vaikų odai – apsaugoti ją nuo nudegimų“, – sako gydytoja.
Apgamų pokyčius gali išprovokuoti nėštumas
Suaugus, apgamų skaičius dažniausiai stabilizuojasi, tačiau jų dydis, spalva ar skaičius vis dar gali keistis. Nėštumas – vienas labiausiai išskirtinių gyvenimo periodų, per kurį stebimi apgamų pokyčiai.
Tuomet apgamai dažnai patamsėja ar šiek tiek padidėja, tačiau daugeliu atvejų tai – gerybiniai, fiziologiniai procesai, susiję su hormonų pokyčiais ir odos tempimu.
Tačiau labai retais atvejais melanoma diagnozuojama ir nėštumo metu, todėl pastebėjus staigius apgamų pokyčius pasitikrinti – būtina.
„Deja, statistika rodo, kad nėštumo metu diagnozė dažnai būna uždelsta ir liga – pažengusi“, – pastebi gydytoja.
Dažniausiai apgamus „užsidirbame“
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių apgamų skaičiaus, spalvos ar formos pokyčius per gyvenimą, yra saulė. Ultravioletiniai spinduliai tiesiogiai veikia pigmentines odos ląsteles ir skatina naujų darinių atsiradimą.
„Mūsų oda atsimena ir kaupia saulės pažaidą, patirtą per visą gyvenimą. Kuo daugiau saulės ekspozicijos gauname nuo gimimo, tuo daugiau apgamų ir kitų pigmentinių darinių galime turėti. Padidintos rizikos grupėje yra asmenys, turėję saulės nudegimų vaikystėje, šviesios odos savininkai, soliariumų lankytojai“, – pasakoja gydytoja.
Gydytoja įspėja: staigus pigmentinio darinio atsiradimas ar anksčiau buvusio apgamo pakitimai gali būti pirmasis piktybinio proceso požymis, todėl svarbu nedelsiant kreiptis į dermatologą.
„Ypač įsiminė jaunos moters atvejis – ji kreipėsi dėl per kelis mėnesius užaugusio ir kraujuojančio darinio. Pokalbio metu paaiškėjo, kad daugelį metų dirbo soliariumų salone ir reguliariai naudojosi šiomis paslaugomis. Skubiai pašalinus darinį, diagnozuota melanoma. Didžiausias džiaugsmas buvo sužinoti, jog spėjome sustabdyti ligos plitimą. Tokie atvejai visada sukrečia“, – pasakoja gydytoja.
Vyresniame amžiuje dalis apgamų šviesėja arba nyksta
Vyresniame amžiuje dalis apgamų šviesėja arba nyksta, dažniausiai iš periferijos į centrą – tai visiškai normalus procesas. Tokie pokyčiai susiję su natūraliu odos senėjimu: mažėja pigmentą gaminančių ląstelių (melanocitų) aktyvumas, todėl apgamai gali prarasti spalvą, susitraukti ar visai išnykti.
Tai nereiškia, kad oda „atsinaujina“ nuo visų pigmentinių darinių – kai kurie lieka nepakitę visą gyvenimą, ypač tie, kurie susiformavo ankstyvame amžiuje.
Su amžiumi gali atsirasti ir naujų darinių. Vyresniame amžiuje dažnai stebimos seborėjinės keratozės – tamsesnės, šiek tiek iškilios, šiurkščios plokštelės, kurios primena apgamus, bet yra visiškai gerybinės. Dažnai sunku patiems įvertinti darinio kilmę, todėl visi nauji pigmentiniai dariniai, atsirandantys vyresniame amžiuje, turėtų būti įvertinti gydytojo.
„Senstant oda atskleidžia, kiek žalos ji patyrė per gyvenimą. Dažnai saulės pažeistoje odoje diagnozuojame ir aktinines keratozes – priešvėžines būkles, kurios primena negyjančias, šiurkščias plokšteles, taip pat dažniausius odos vėžius – bazalinių ar plokščių ląstelių karcinomas“, – sako gydytoja.
Melanoma – agresyviausias odos vėžys
Didžioji dalis melanomų atsiranda naujai, ant sveikos odos ir tik apie 20–30 proc. išsivysto iš anksčiau buvusio apgamo. Melanoma moterims dažniau nustatoma blauzdose, vyrams – liemens srityje.
„Rizika susirgti priklauso nuo daugelio veiksnių: žmonės, turintys daugiau nei 100 apgamų arba 5 ir daugiau atipinių apgamų, turi iki 10 kartų didesnę tikimybę susirgti melanoma . Riziką taip pat didina moteriška lytis, šviesi oda, genetika ir nudegimai vaikystėje“, – komentuoja J. Jokubaitė.
Profilaktiškai apgamus rekomenduojama tikrinti kartą per metus, o esant didesnei rizikai – dažniau. Šiuolaikinės technologijos leidžia dokumentuoti apgamus iš arti, todėl galima sekti net menkiausius darinių pokyčius ir priimti tinkamiausią gydymo sprendimą.
Įtartinus apgamus padeda atpažinti ABCDE kriterijai: asimetrija, kraštų nelygumas, spalvos įvairovė, didėjantis diametras ir pokyčiai, tokie kaip kraujavimas ar staigus augimas.
Papildomas ženklas, kurį derėtų įsiminti – „bjaurusis ančiukas“ – apgamas, kuris itin skiriasi nuo kitų jūsų odos apgamų. Jeigu pastebite nerimą keliančių darinių, nedvejodami pasitikrinkite – tai gali padėti išsaugoti jūsų sveikatą.
