Praūžė M.A.M.A. muzikos apdovanojimai. Viena daugiausia aptarinėjamų vakaro temų tradiciškai tapo svečių apranga.
Šiuo klausimu nutaręs pasisakyti Rožinis Pudelis kaip visuomet negailėjo karčių įžvalgų.
„Vėl praėjo metai, vėl visus sukvietė didžiausi lietuviškos muzikos apdovanojimai M.A.M.A.! Pramoga visiems – ir dalyviams, ir tokiems žiopliams kaip aš, kurie įsitaisę ant šilkinių pagalvių viską už visus žino geriau.
Šįkart svečiai pasirūpino labai monochromatine spalvų gama, toks „Penkiasdešimt našlių atspalvių“ sąskrydis. Visomis formomis, tekstūromis ir ilgiais, dar taip nuobodžiai nesu matęs, vos neužmigau.
Į pagirtųjų būrį įtraukčiau klasssišką Karolinos Meschino suknelę, dailią it skulptūrėlę Zeleniūtę, visada elegantišką Džesiką Shy, it nuotaką plunksnomis pražydusią Jazzu, pritrenkiančią Astą Meschino – net žalia spalva gali būti tokia nuostabi. Viena kita raudona (Inga Jankauskaitė, Elena Puidokaitė), viena kita pozityviai juoda (Daina Bosas).
Į užuolaidų ir lovatiesių sekciją šįkart siųsčiau Mariją Palaikytę su Inide Jasnauskaite – per abi sukneles sudėjus audinio kiekius, užtektų nutiesti greitkeliui nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Joringis Šatas ir Lukas Gricius įkūnijo Mažąjį Princą, Indrė Bareikienė – įmantriai vestuvėms į blynelį įsisupusį šarvuotį.
Šiame renginyje netrūko ir „Nes mama liepė“ vaikinų, aprėdytų it per prievartą, su keistais švarkais ar akivaizdžiai toli nuo black tie nutolusiais batais. Kalbant apie batus, tai šiąnakt man tikrai sapnuosis Manto Petruškevičiaus žvejo botai. Stebėjau ir Kleopatrą – Pegę iš „Vedęs ir turi vaikų“, ir Roką Jan, virtusį matadoru.
Atskirais būreliais prie fotosienelės stoviniavo ir ypatinga kategorija merginų-moterų, kurios pažaboję baimes ir kuklumą, drąsiai rinkosi keistų tekstūrų šortus, liemenes, apatinukus ar kitokius keistus gipiūro išmislus.
„Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, džiaugiuos, kad… praėjo!“
