Kasdien žmogus vidutiniškai naudoja apie 12 skirtingų kosmetikos priemonių ar kvapų. Tačiau, siekiant estetikos, vis dažniau pastebima ir kita – nematoma – grožio pusė: alerginės reakcijos į kosmetiką ir kvepalus.
Auganti problema
Alergologės-klinikinės imunologės dr. Algirdos Krisiukėnienės teigimu, per pastaruosius 20 metų jautrumas kosmetikoje esančioms medžiagoms ar kvapams Europoje ir Šiaurės Amerikoje išaugo daugiau nei 2,5 karto. Šiandien maždaug kas dešimtas žmogus, turintis jautrią odą, yra alergiškas kosmetikai. Dažnai manoma, kad tik naujas produktas gali sukelti alerginę reakciją, deja, tai – mitas.
Imuninė sistema gali įsijautrinti ir į jau ilgą laiką naudojamą priemonę. Pirmieji alergijos simptomai – odos paraudimas, niežulys, pleiskanojimas ar bėrimas – dažniausiai pasireiškia po kelių valandų, kartais – tik po kelių dienų ar savaičių. Nors šie simptomai nėra pavojingi gyvybei, medicinoje aprašyta ir pavienių atvejų, kai dėl kosmetikos alergenų pasireiškė anafilaksinis šokas, ypač jei produktas, turintis alergenų, buvo naudojamas ant pažeistos odos.
Dažniausios ligos
Alerginis kontaktinis dermatitas, pasak A. Krisiukėnienės, – viena labiausiai paplitusių odos ligų, kurią sukelia kosmetikos priemonių sudėtyje esantys alergenai. Šiai ligai būdingas ilgalaikis odos paraudimas, bėrimas, niežulys, išsausėjimas ar pleiskanojimas. Simptomai atsiranda toje vietoje, kur buvo naudotas produktas: ant skruostų, kaklo, rankų, vokų. Kai kurios alergiją sukeliančios medžiagos yra lakios, tad jos gali sudirginti net ir tas odos vietas, kurios tiesiogiai nesiliečia su priemone.
Kita alergijos kosmetikai forma – alerginis fotokontaktinis dermatitas – pasireiškia tada, kai oda veikiama ir kosmetikos, ir ultravioletinių spindulių. Dažniausi šios reakcijos sukėlėjai: saulės kremų sudėtyje esantys junginiai (benzofenonas-3, cinamatai), kvapiosios medžiagos, naudojamos kvepaluose ir losjonuose, taip pat tepamieji vaistiniai preparatai, ypač geliai nuo skausmo. Dažniausiai pažeidžiamos saulės veikiamos odos sritys – veidas, kaklas, krūtinė ir rankos.
Dažniausi alergenai
Daugiau nei 80 cheminių medžiagų, naudojamų kosmetikoje, yra priskiriamos prie dažniausių alergenų. Pagrindinės grupės ir pavyzdžiai:
- Kvapiosios medžiagos: amilcinamalis, eugenolis, geraniolis, kumarinas, citronelolis, limonenas ir kt.
- Konservantai: metildibromogliutaronitrilas, metilizotiazolinonas, formaldehidas.
- Emulsikliai, akrilatai: vilnos alkoholiai, propilenglikolis, dikaprilo maleatas.
- Dažai: parafenilendiaminas.
- Metalai: nikelis, kobaltas.
- Lateksas.
Šios medžiagos naudojamos labai plačiai. Jų galime rasti praktiškai visų rūšių kosmetikoje, tiek odos priežiūros, tiek plaukų, nagų, makiažo produktuose, kvepaluose, tepamuose vaistuose, dezinfekcinėse priemonėse, akių lašuose ir net tatuiruočių dažų sudėtyje. Specializuotoje Kauno alergologijos klinikoje „Drauge“ galima ištirti įsijautrinimą daugiau nei 300 kosmetikoje ar kvepaluose esančių alergenų.
Natūralios kosmetikos mitas
Gydytoja pabrėžia, kad natūralumas negarantuoja saugumo. Augalų ekstraktai ar gyvūninės kilmės baltymai dažnai laikomi „švelnesne“ alternatyva, tačiau tyrimai rodo, kad iš tiesų šios medžiagos tampa dažnais alergenais. Pavyzdžiui, graižažiedžių šeimos augalų ekstraktai ar aliejai (ramunėlių, medetkų, saulėgrąžų, gerberų, ežiuolių, lakišių, kiaulpienių), arbatmedžių ar avokadų aliejus – tikrai dažnai alergizuoja. Taip pat įrodyta, kad pažeistą odą tepant priemonėmis, turinčiomis išrūgų, avižų, riešutų aliejų ar kitų maisto kilmės ingredientų, ilgainiui gali išsivystyti į alergiją toms maisto medžiagoms.
Tai ypač būdinga kūdikiams ar mažiems vaikams. Alergologai nerekomenduoja naudoti odos priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra augalų ekstraktų ar maisto kilmės ingredientų, jei oda yra sausa, pažeista ar išberta.
„Hipoalerginė“ iliuzija
Terminas „hipoalerginė“, pasak alergologės, dažnai yra tiesiog rinkodaros triukas. Nėra visuotinai galiojančio reglamento, kuris aiškiai apibrėžtų, kokie produktai gali būti taip vadinami. Alergiją gali sukelti bet kuri medžiaga – priklausomai nuo žmogaus jautrumo, genetikos, ligų istorijos ar aplinkos. Net toks kultinis „Nivea“ kremas – mėgstamas mamų ir močiučių – turi tokių alergenų kaip benzilbenzoatas ar lanolino alkoholis.
Dr. Algirdos Krisiukėnienės patarimai
1. Svarbiausia – individualumas. Tai, kas tiko draugei, nebūtinai tiks jums. Jei visų giriama kosmetikos priemonė sukelia odos sudirgimą ar paraudimą, joje gali būti medžiagų, kurioms esate jautri.
2. Testuokite ir pasitarkite. Įtarę, kad kosmetika ar kvepalai provokuoja alergines reakcijas, būtinai pasitarkite su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu. Galime atlikti tikslius odos mėginius, padėsiančius nustatyti konkrečius alergenus.
3. Skaitykite etiketes. Venkite produktų, kurių sudėtyje yra jums nustatytų alergenų. 4. Rinkitės atsakingai. Neleiskite rinkodaros frazėms, tokioms kaip „natūralus“ ar „hipoalerginis“, klaidinti. Rūpinkimės oda atsakingai, atidžiai ir individualiai
