Vienos didžiausių tabako bendrovių pasaulyje „British American Tobacco“ vadovo Baltijos šalims Matthiaso Balteso kelionių žemėlapyje Lietuva atsirado gana neseniai. Per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią karjerą vokietis spėjo išmaišyti įvairius žemynus, bet dabar jis nepasiklystų ir sostinės Senamiesčio gatvėse.
Daug keliaujate: karjera iš gimtosios Vokietijos jus vedė į Austriją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Graikiją, o dabar – ir Lietuvą. Kur gyventi buvo geriausia?
Tai – sudėtingas klausimas, nes kiekviena vieta turi savitą charakterį. Bet, sakyčiau, Nyderlandai paliko didžiausią įspūdį. Amsterdame gyvenau trejus metus. Šiame mieste vyrauja tarptautinė atmosfera, yra puikiai išvystyta infrastruktūra. Čia patirta puiki darbo ir laisvalaikio pusiausvyra bei meilė dviračiams pavertė šią vietą nuostabia gyventi. Vis dėlto Vokietija visada liks mano namais, o dabar vis labiau pamilstu Vilnių – tai ramus nedidelis miestas su turtinga kultūra.
Kiek šalių jau esate aplankęs?
Jeigu skaičiuoju atidžiai… pasakyčiau, kad per 40. Daugiausia esu išnaršęs Europą ir Lotynų Ameriką, bet taip pat esu lankęsis keliose Pietryčių Azijos bei Šiaurės Amerikos šalyse.
Į ką atkreipiate dėmesį rinkdamasis viešbučius? Kas jums svarbu?
Man svarbiausia vieta, švara ir galimybė pasportuoti. Mėgstu apsistoti netoli centro arba parko – man patinka rytais bėgioti. Patogus čiužinys ir skanūs pusryčiai taip pat svarbu.
Ar esate išsiugdęs kokių nors kelionių taisyklių? Pavyzdžiui, visada stengiatės valgyti vietiniuose restoranuose, perkate tam tikrus suvenyrus?
Visada stengiuosi rasti gerą vietinį restoraną ir lankytis ne tik turistinėse vietose. Daug suvenyrų neperku, nes man labiau patinka kaupti patirtis. Vis dėlto iš kiekvienos šalies parsivežu po mažą šaldytuvo magnetuką. Tai paprastas, bet malonus būdas prisiminti, kur buvau. Taip pat visose lankomose šalyse stengiuosi apžiūrėti vietines parduotuves ir jų lentynose esančius „British American Tobacco“ valdomų prekių ženklų „glo“ ir „Neo“ gaminius.
Apie vokiečių turistus sklando stereotipai. Neretai manoma, kad jie dažniausiai keliauja vyresniame amžiuje, o arbatpinigiai vokiečių kultūroje – neįprastas dalykas. Ar tai tiesa?
Juokais tariant, kai kurie dalykai yra teisingi. Vyresni žmonės tikrai vertina savo atostogas, tai jiems tarsi atlygis už daugelį metų sunkaus darbo. O dėl arbatpinigių – paprastai paliekame nedidelius. Vokietijoje jų palikti nėra taip įprasta kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bet kai aptarnavimas geras, mielai tai įvertiname.
Ką aplankėte Lietuvoje? Kokį įspūdį paliko lankytos vietos?
Gana gerai pažinau Vilnių – jo Senamiestį, Užupį, Gedimino bokštą. Taip pat buvau Kaune, Trakų pilyje, prie kelių ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke. Gamta čia nuostabi – miškai, ežerai, upės – tobula vieta aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems žmonėms. Dar buvau Nidoje, Palangoje, Klaipėdoje ir Ventės rage. Kuršių nerija padarė didžiulį įspūdį: smėlio kopos, laukiniai miškai… Tai puiki vieta norintiems nuo visko atsiriboti ir tiesiog pasimėgauti gamta.
Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje gana stipriai jaučiamas vokiečių kultūros pėdsakas.
Nors esu iš Kelno, miesto, turinčio turtingą istoriją ir stiprius ryšius su Europa, iki atvykimo čia apie Nidą daug nebuvau girdėjęs. Maloniai nustebau, kiek daug vokiško paveldo vis dar gyva šiandien – nuo architektūros iki vietovardžių. Turtingas istorijos ir kultūros derinys, kurio nesitikėjau. Šios vietos man šiek tiek priminė Kelną, kuris taip pat geba švęsti savo praeitį ir kartu gyventi dabartimi.
Ar ragavote šaltibarščių – vienos geriausių šaltų sriubų pasaulyje bei populiaraus užkandžio keptos duonos?
Taip! Pirmą kartą paragavęs šaltibarščių nustebau dėl spalvos, bet tai tikrai gaivus patiekalas, ypač po sunkios treniruotės ar padelio žaidimo – puikiai tinka sportiškam gyvenimo būdui. O kepta duona yra puikus traškus užkandis po gero sporto, nors kartais juokauju, kad ji galbūt grąžina visas sudegintas kalorijas. Bet juk viskas turi būti su saiku, tiesa?
Ką manote apie lietuvišką alų? Ar jis prilygsta vokiškam?
Tiesa, Lietuva turi turtingą aludarystės tradiciją. Čia gaminamas kraftinis alus skiriasi nuo vokiško. Jis labiau eksperimentinis, pagamintais iš neįprastų ingredientų ir stipraus skonio. Malonu pakeisti įprastus lagerius.
Na, o ar Lietuvoje ko nors pasigendate?
Gal šiek tiek platesnio tarptautinės virtuvės pasirinkimo, daugiau restoranų su įvairių pasaulio šalių virtuvėmis. Bet, kalbant atvirai, kaip mažai šaliai Vilnius siūlo tikrai daug, vertinu jo ramybę, žaliąsias erdves ir draugiškus žmones. Vilniuje pradedu jaustis kaip namuose.
O kas tikrai daro įspūdį – tai, kaip lietuviai mėgsta technologijas, stengiasi įtraukti jas į kasdienį gyvenimą, nesvarbu, tai būtų elektromobilis ar tabako kaitinimo įrenginys. Jie nebijo išbandyti naujovių, kurti, judėti pirmyn ir kartu gerbti praeities tradicijas.
