„Brangus produktas gali būti tik gražiai išdirbta tekstūra, malonus kvapas ir šilko pojūtis užtepus“, – sako chemikė, kosmetikos kūrėja Simona Kairienė. Specialistė žodžių į vatą nevynioja: aukso ar deimantų dulkės jaunatviškos odos išvaizdos tikrai nesugrąžins.
Kaip apibrėžtumėte terminą „prabangi kosmetika“?
Man tai – moksliškai pažangus, tikslingai suformuluotas produktas, remiantis chemine logika. Tai – produktas, kurio vertę lemia aukštos kokybės veikliosios medžiagos, griežta gamybos kontrolė ir pažangios formulavimo technologijos.
Koks didžiausias skirtumas tarp brangių ir pigesnių kosmetikos produktų?
Prabangūs produktai dažniausiai pasižymi stabilizuotomis veikliųjų medžiagų formomis, aukšto grynumo žaliavomis ir pažangiomis kontroliuoto išsiskyrimo sistemomis, tokiomis kaip liposomos, mikrokapsulės ar nanoemulsijos. Šios technologijos leidžia tiksliai reguliuoti veikliųjų medžiagų atsipalaidavimą odoje ir pagerina jų įsisavinimą.
Brangesnė kosmetika dažnai išsiskiria – arba bent jau turėtų išsiskirti – didesniu veiksmingumu ir mažesne odos sudirginimo rizika. Kitas skirtumas – aktyvių ingredientų koncentracija. Brangesniuose produktuose ji dažniausiai didesnė. Tai ir lemia aukštesnę kainą. Pigesnės formulės dažnai apsiriboja paprastesniais formulavimo principais, mažesnio grynumo ar koncentracijos aktyviaisiais ingredientais, neįrodyto poveikio pažadais etiketėje.
Skamba labai gražiai, bet ar prabangūs produktai tikrai visada efektyvesni?
Ne visada. Viskas priklauso nuo prekės ženklo filosofijos – nuo to, kiek jis investuoja į technologinę pažangą ir moksliškumą, kokiais tyrimais pagrindžia savo produktų veiksmingumą ir ar jo idėjas grindžia mokslininkų komanda. Galime rasti tikrai brangių kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje – veikliųjų medžiagų koncentracija minimali ar jų išvis nėra. Brangus produktas gali būti tik gražiai išdirbta tekstūra, malonus kvapas ir šilko pojūtis užtepus.
Kokie ingredientai laikomi prabangiais?
Svarbiausia ne vienas aktyvus ingredientas, o jo grynumas, stabilumas, formulės nešiklių sistema. Pats ingredientas išvis gali neduoti jokio poveikio, jei jo molekulinė masė per didelė prasiskverbti per odą, jei tam prasiskverbimui būtinos ypatingos nešiklių sistemos ar produkto formulės pH neatitinka aktyviam ingredientui reikalingos normos.
Įprastai brangiausia kosmetika yra skirta veikti odos senėjimo procesams. Prabangiu ingredientu gali būti laikomi signaliniai peptidai, kurie veikia ląstelių komunikacijos lygiu, skatina kolageno sintezę ir odos regeneraciją. Vienas gramas aukštos grynumo klasės peptido gali kainuoti šimtus, o kai kuriais atvejais – tūkstančius eurų. Taip pat prabangiomis gali būti laikomos stabilizuotos vitamino A formos, įterptos į liposomas ar kitus nešiklius, augimo faktoriai ir itin mažos molekulinės masės hialurono rūgštis.
O kaip dėl ikrų, aukso ar naujausios mados – egzosomų? Aš šie ingredientai iš tiesų naudingi odai?
Dauguma tų „prabangių“ ingredientų, tokių kaip ikrai, auksas ar deimantų milteliai, odos priežiūros kontekste turi daugiau simbolinę ir rinkodaros vertęnei realų biologinį poveikį. Jų molekulinės savybės dažnai neleidžia pasiekti gilesnių odos sluoksnių ar sukelti kliniškai reikšmingo poveikio. Ikrai iš tiesų turi peptidų, aminorūgščių ir lipidų, tačiau jų stabilumas formulėje ir biologinis prieinamumas be papildomų nešiklių yra labai ribotas. Auksas kosmetikoje gali būti naudojamas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, tačiau daugelyje produktų naudojami tokie mikroskopiniai kiekiai, kad jie neturi kliniškai įrodyto efektyvumo. Na, o egzosomos – viena įdomiausių ir sparčiausiai tyrinėjamų temų šiuolaikinėje dermatologijoje bei regeneracinėje medicinoje, tačiau jų poveikis odai vis dar vertinamas eksperimentiniu lygmeniu. Moksliniai tyrimai „in vitro“ rodo, kad egzosomos gali pagerinti odos barjero funkciją, elastingumą ir gijimo procesus, tačiau problema ta, kad jos labai nestabilios. Netinkamai suformuluotame produkte jų biologinis aktyvumas labai greitai mažėja. Manau, kad ateityje egzosomos bus vienos brangiausių aktyvių ingredientų.
Kokios medžiagos yra pigios, galbūt dažnai vartotojų nuvertinamos, bet iš tiesų veiksmingos?
Glicerinas, randamas kone visuose kosmetikos produktuose, – išties puikus drėkiklis, niacinamidas, L-askorbo rūgštis (labai aktyvi, tačiau labai nestabili vitamino C forma), šlapalas. Pavienis ingredientas gali būti ir pigus, ir efektyvus, tačiau jo stabilizacijai kartais reikia papildomų sistemų, kurios ir išaugina formulės vertę.
Užsiminėte apie ingredientų koncentraciją, ar didesnė aktyviųjų medžiagų koncentracija reiškia geresnį rezultatą?
Priklauso nuo ingrediento. Dažniau daugiau nėra geriau. Geriausia yra tiek, kiek reikia, poveikiui pasiekti kartu išlaikant ir saugumą naudojant priemonę ilgesnį laiką.
Šiandien rinkodaros specialistai tikrai mėgsta vilioti skaičiais. Kai kurių ingredientų koncentracija yra griežtai reglamentuojama, pavyzdžiui, peptidų ar retinolio, tačiau yra ir tokių ingredientų, pavyzdžiui, vitaminas C ar niacinamidas, kurių koncentracija produkte gali būti nuo 1 ik 20 proc. Ir čia prasideda skaičiukų žaidimas, kai daugiau atrodo geriau ir veiksmingiau. Vartotojas, vos pradėjęs naudoti aukštos koncentracijos priemonę, iš tiesų gali pajausti staigų teigiamą poveikį, tačiau praėjus kuriam laikui jam gali pasirodyti, kad produktas staiga nebetinka, o odos būklė prastėja. Taip dažnai nutinka būtent dėl per aukštos koncentracijos, kai oda pavargsta ir siunčia aiškius signalus, kad jai per daug.
Kiek prabanga susijusi su realiu poveikiu, o kiek su pojūčiu?
Manau, prabangos jausmas vartotojui labiausiai ir susijęs būtent su pirminiu įspūdžiu: kvapu, tekstūra, pakuote. Juk ne veltui rinkodaros žinutėse matome „šilko pojūtis“, „deimantinis blizgesys“, visi šie epitetai siejami su prabanga. Tačiau oda nejaučia prabangos, ji jaučia atkurtą, vientisą apsauginį barjerą, atlieptus jos poreikius, pakankamą drėgmės kiekį.
Kiek produkto kainą lemia pakuotė ar ženklo pavadinimas? O kiek ingredientai?
Kaina kosmetikos pramonėje nėra reglamentuota, ji neturi atitikti numatytų reikalavimų. Iš esmės produkto kaina priklauso nuo gamintojo ir jo kaštų. Į kainą įeina ir ingredientų grynumas, ir jų koncentracija, ir mokslinio pažangumo faktorius, ir papildomų sistemų diegimas, patentai, individuali kiekvienos prekės ženklo investicija į produkto dermatologinius ir efektyvumo tyrimus. Taip pat pakuotė, antriniai kaštai. Vartotojas turėtų kritiškai vertinti kainą atsižvelgdamas į prekės ženklo visumą ir ingredientų lentelę.
Už kokius kosmetikos produktus verta mokėti daugiau, o kada ieškoti alternatyvos?
Dažniausiai brangiai kainuoja produktai su peptidais, retinoliu, antioksidantais, o, pavyzdžiui, paprastas drėkinamasis kremas, kurio funkcija – drėkinti, neturėtų kainuoti itin brangiai.
Pagal kokius kriterijus reikėtų rinktis kosmetiką?
Siūlau žiūrėti į aktyvių ingredientų padėtį ingredientų lentelėje ir žadamą poveikį aprašyme. Atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų formą ir koncentraciją, pasidomėti, ar naudojamos stabilizuotos ir biologinį aktyvumą išlaikančios formos, pavyzdžiui, naudojamas inkapsuliuotas retinolis ar ne. Ne mažiau svarbu gamintojo skaidrumas, atliekami tyrimai. Rekomenduojurinktis produktus, kurių efektyvumas įrodytas instrumentiniais tyrimais, o ne tik vartotojų atsiliepimais.
Ar paprasti vartotojai gali „perskaityti“ gaminio etiketę?
Kosmetikos etiketės nėra lengvai perskaitomos, nes INCI sąrašas pateikiamas cheminiais ar lotyniškais pavadinimais. Tai reikalauja bent jau bazinių žinių apie kosmetikos chemiją. Vis dėlto yra keli orientyrai, kurie leidžia kritiškai įvertinti produktą net be išsilavinimo.
Veikliosios medžiagos paprastai nurodomos pirmoje ingredientų sąrašo dalyje, todėl kuo arčiau pradžios jos yra, tuo didesnė jų koncentracija. Jei etiketėje yra daug kvapiųjų medžiagų (Parfum, Fragrance)arsilikoninių junginių (Dimethicone, Cyclopentasiloxane), žinokite, kad tokie ingredientai yra labiau skirti pojūčiui, o ne realiam poveikiui. Taip pat verta atkreipti dėmesį į pakuotės ženklus, produkto sertifikatus. Vartotojas gali išmokti atpažinti pagrindinius kokybės signalus, tačiau visiškai įvertinti formulės veiksmingumą galima tik suprantant ingredientų sąveikas ir technologinį kontekstą.
Kokį mitą apie kosmetikos ingredientus norėtumėte paneigti?
Svarbu suvokti, kad aukso ar deimantų dulkės jaunatviškos odos išvaizdos tikrai nesugrąžins, o „natūralus“ nėra savaime „geresnis“. Sintetinės, stabilizuotos veikliųjų medžiagų formos dažnai yra net saugesnės, tikslesnės ir efektyvesnės už natūralius ekstraktus, kurie gali būti nestabilūs ar sukelti alergines reakcijas.
