Susiglamžę drabužiai, išduodantys, kad juose buvo prisnūsta vakarėliui praūžus, akiniai nuo saulės, dengiantys paburkusias akis, blizgučiais apkibęs veidas ir klausimų keliantys drabužių deriniai, lyg iš bėdos parinkti pėdinant namo po audringos nakties.
Štai kaip pošventinio ryto stilių įamžina „Diesel“ mados namų kūrybos vadovas Glenas Martensas.
Antradienį 2026-ųjų žiemos/rudens sezono mados savaitei persikėlus į Milaną, kone visas dėmesys buvo sutelktas į „Diesel“ kolekcijos pristatymą. Podiumas, labiau primenantis sendaikčių išpardavimo sandėlį, leido susirinkusiems iš arčiau susipažinti su mados namų istorija.
Didelėje patalpoje iš viso buvo išdėliota penkiasdešimt tūkstančių daiktų, kadaise besipuikavusių ankstesniuose „Diesel“ madų šou, vakarėliuose, gamybos būstinėse ar parduotuvių vitrinose. Tarp jų – gyvūnų statulos, palmės, automobilis, tušti vyno buteliai ir net intymūs žaislai suaugusiems.
Šiuo pristatymu Glenas Martensas pagerbė 48 metus gyvuojantį prekės ženklą ir įamžino galybę po jo vardu surengtų vakarėlių.
Vulgarumo nestokojančią estetiką, be abejo, aiškiai buvo galima įžvelgti ir modelių demonstruojamose drabužiuose. Dizainerio vielos naudojimo motyvai, susukantys ir sulamdantys drabužius, tyčia sukurtos raukšlės, nuogos kojos ir „crop“ stiliaus palaidinės lyg pirštu nudelbė į jaunąją kartą, išskirdami ją kaip esminį savo klientą.
Kolekcijoje netrūko svarbiausio „Diesel“ elemento – džinso: nuo plėšytų, aptemptų, spalvotų kojas dengiančių kelnių iki švarkų, rankinių ir net lietpalčių. Asmeninius Gleno Martenso kūrybos kodus, tokius kaip sugadintas, sendintas tekstilės imitacijas ar holografinius 3D raštus, atpažinti taip pat buvo visai nesunku.
Svarbu paminėti ir dizainerio skiriamą dėmesį tvarumui. Ne tik suteikęs galimybę tūkstančius daiktų darkart prikelti į dienos šviesą, G. Martensas plačiai naudojo perdirbimo funkciją. Visi dirbtinio kailio ir vilnos paltai buvo pasiūti iš nepanaudotų medžiagų likučių.
