Prieš ketverius metus dizaineris Giedrius Paulauskas pristatė atkurtą originalią Lietuvos partizanų uniformą, vėliau – moters partizanės uniformą. Jo atkurtos uniformos, pristatytos personalinėse parodose, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.
Šiais metais Giedrius įgyvendino naują iššūkį – radęs labai nedidelį kiekį archyvinės medžiagos, atkūrė Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago partizaninį mundurą ir uniformos ekipuotę.
Giedrius Paulauskas.
2024 metų pabaigoje baigtas dizainerio Giedriaus Paulausko dizaino tyrimas, kurio metu nagrinėta vieno žymiausių Lietuvos partizanų vadų, simbolizuojančių pasipriešinimą sovietinei okupacijai, Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago uniforminė apranga: munduras, kelnės, avalynė, partizanų pareigybiniai ženklai, rankovės antsiuvas ir kitos aprangos detalės.
„Tyrimas truko visus šiuos metus. Buvo išties nelengvas kūrybinis laikotarpis. Tikiuosi, projektas bus tęstinis ir nuolat pildomas. Ši sritis nėra profesionaliai išnagrinėta, archyvinė medžiaga yra ribota, išlikusių partizanų uniformų, švarkų – eksponatų nėra, galėjau remtis tik archyvinėmis nuotraukomis, partizanų dienoraščių tekstais, todėl tokie tyrimai ir partizanų uniformų atkūrimai yra ypatingos reikšmės ir palikimas ateities kartoms“, – teigia Giedrius Paulauskas.
Per visą savo partizanavimo laikotarpį A. Ramanauskas-Vanagas mundurų turėjo ne vieną ir ne du. Todėl pasirinkta atkūrinėti švarką, kurį jis dėvėjo būdamas Dainavos apygardos vadu 1948-1949 metais. Dėvėdamas tokį uniforminį švarką jis ėjo į visos Lietuvos vadų suvažiavimą Minaičiuose 1949 metais.
„Apie šį švarką rašytinės informacijos nėra, bet yra nemažai fotografijų, kurios padėjo suprasti įvykių seką, datas, išsiaiškinti šio munduro dėvėjimo laikotarpį. Šiuos dalykus aiškinomės kartu su istoriku Daliumi Žygeliu“, – teigia G. Paulauskas.
Šis tyrimas apėmė visą munduro dizaino procesų analizę: audinių parinkimo, kirpimo, konstrukcijos, siuvimo technologijos ir stilistinius sprendimus Taip pat visos uniformos vaidmenį skirtinguose kontekstuose – pradedant istorija, estetika, to laikmečio mada, kultūrine reikšme.
„Drabužis suvokiamas kaip vizualinė kalba, perteikianti žinutes apie istorinius bei politinius kontekstus. Kaip karo ir pokario krizės paveikė audinių pasirinkimą, pasiuvimo galimybes? Kokia emocinė ir psichologinė uniformos įtaka? Tiriama, kaip apranga formuoja žmogaus tapatumą, savivertę, pabrėžia autoritetą. Šiuos ir daugelį kitų klausimų kėliau šio tyrimo metu“, – teigia dizaineris G. Paulauskas.
Munduras, kaip uniformos dalis, tapo laisvės kovų simboliu, atspindinčiu to meto partizanų dvasią ir ryžtą.
„Jei turi uniforminį švarką, ant jo esančius pareigybinius ženklus, jau esi karys, partizanas. Todėl švarkas-munduras yra svarbiausia uniformos dalis. Atkurti tokio svarbaus Lietuvai asmens, A. Ramanausko-Vanago, uniforminį švarką yra ypač reikšminga, o tyrimo rezultatas – svarbus palikimas ateities kartoms. Per savo kūrybą ir partizaninių uniformų tyrimus siekiu išlaikyti šią atmintį gyvą, kad žmonės suprastų, kokia kaina buvo iškovota mūsų laisvė“, – teigia G. Paulauskas.
G. Paulauskas mato laisvės kovas kaip įkvėpimo šaltinį ir atsakomybę dabartinei kartai – priminimą, kad laisvė nėra savaime suprantama, o jos gynėjų drąsa ir pasiaukojimas turėtų būti vertinami ir prisimenami. Anot dizainerio, partizaninė apranga nėra tik drabužis – tai simbolis, pasakojantis apie sudėtingą istoriją, garbę ir pasipriešinimo dvasią. Savo darbais jis ne tik rekonstruoja autentišką uniformą, bet ir perteikia gilų pagarbos jausmą laisvės kovotojams bei jų idealams.
Pagrindinį finansavimą projektui įgyvendinti skyrė Lietuvos kultūros taryba.
