Nutukimas – ne tik metabolinė, bet ir reprodukcinė lėtinė liga, turinti įtakos vaisingumui. Gydytoja akušerė-ginekologė Reda Žiobakienė, vadovaujanti Šeimos vaisingumo centrui Baltijos ir Amerikos klinikoje, pasakoja, ką svarbu žinoti moterims, planuojančioms nėštumą.
„Nutukimas dabar dažnėja ir tarp reprodukcinio amžiaus moterų. Tai reiškia, kad vis daugiau jų į vaisingumo laikotarpį įžengia turėdamos su šia liga susijusių sveikatos iššūkių, kas veikia ir šeimos planavimą“, – sako R. Žiobakienė. Pasak jos, nutukimas, insulino rezistencija ir policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – trys užburto rato grandys, stiprinančios viena kitą.
PKS diagnozuojamas iki 10 proc. vaisingo amžiaus moterų, net 50–70 proc. jų turi per didelį kūno svorį, 50–90 proc. – insulino rezistenciją. Gydytoja pasakoja, kad nutukimas lemia insulino rezistenciją ir hiperinsulinemiją, dėl to padidėja kiaušidžių androgenų gamyba. Kepenys ima gaminti mažiau lytinius hormonus surišančio baltymo, kraujyje daugėja laisvų androgenų. Tai lemia kiaušidžių disfunkciją, menstruacijų bei ovuliacijos sutrikimus, nevaisingumą.
Nutukimas blogina ir pagalbinio apvaisinimo (IVF) rezultatus – klinikinis nėštumo dažnis po pagalbinio apvaisinimo yra net iki keturių kartų mažesnis negu normalaus svorio moterims. Be to, nutukimas veikia ir nėštumo eigą – gestacinio diabeto tikimybė nutukusioms moterims išauga iki aštuonių kartų, nėštumo hipertenzijos rizika didėja 2,5 karto, o skubių Cezario pjūvių – tris kartus.
Gera žinia ta, kad net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti teigiamą poveikį. „Kūno svorį pakanka sumažinti vos 5 proc. ir bene pusei moterų atsistato mėnesinių ciklas, trečdaliui pavyksta pastoti savaime“, – džiugina R. Žiobakienė. Kad įvertintų, nuo ko pradėti, gydytoja, visų pirma, rekomenduoja pasitikrinti kūno masės indeksą (KMI), pavyzdžiui, tinklalapyje Manosvoris.lt.
Nors visuomenėje vis dar gaji mintis, kad nutukimas – valios klausimas, praktika rodo, kad vien mitybos ir fizinio aktyvumo dažnai neužtenka. Tikėtis teigiamo ilgalaikio rezultato galima tik įtraukus psichologinę paramą, miego higieną, motyvacinę terapiją, kai reikia, ir medikamentinį gydymą.
