Amžėjimas – natūralus procesas, kurį patiria kiekvienas. Siekdami ilgaamžiškumo, žmonės rūpinasi sveika gyvensena ir odos priežiūra, tačiau dažnas pamiršta plaukus – vieną akivaizdžiausių biologinio amžiaus požymių.
Kaip bėgant metams keičiasi plaukai ir kaip šiuos procesus sulėtinti, pasakoja odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ gydytoja dermatovenerologė – trichologė Lina Martinėlė.
Bėgant metams trumpėja plaukų augimo ciklas
Plaukai auga cikliškai ir pereina keturias pagrindines fazes: augimo (anageno), kai jie sparčiai auga, pereinamąją (katageno), kai augimas sustoja, ir ramybės (telogeno), po kurios plaukas iškrenta. Iškritus plaukui, jo vietoje paprastai pradeda augti naujas, įžengdamas į ankstyvą augimo (anageno) fazę.
Paprastai žmogaus galvoje apie 85 – 90 proc. plaukų yra augimo, o likusi dalis – pareinamojoje arba ramybės fazėse. Esant šiam santykiui per dieną paprastai iškrenta apie 50 – 100 plaukų ir tai nesukelia didesnio susirūpinimo.
Amžėjant plauko augimo fazė darosi trumpesnė. Jei įprastai plaukas auga apie 7 – 8 metus, su amžiumi šis laikotarpis trumpėja, plaukai pradeda augti lėčiau. Tuo pačiu daugėja plaukų, esančių ramybės fazėje, todėl jų iškrenta daugiau nei atauga.
Be to, bėgant metams, mažėja plaukų, išaugančių iš vieno svogūnėlio, skaičius. Jei įprastai iš vieno svogūnėlio auga 1 – 3 plaukai, senstant vis daugiau svogūnėlių išaugina tik 1 – 2 plaukus.
Dėl šių priežasčių ilgainiui plaukai tampa retesni, rečiau atsinaujina.
Keičiasi ir plauko struktūra
Su amžiumi keičiasi ne tik plauko tankis, bet ir jų struktūra. Pagrindinės priežastys – natūralaus keratino ir lipidų mažėjimas.
Odoje esančios riebalinės liaukos natūraliai apsaugo plaukus nuo drėgmės netekimo ir sutepa plauką natūraliais aliejais. Palaipsniui šių liaukų veikla pasikeičia ir jos pradedama gaminti mažiau sebumo, todėl sumažėja natūralus plauko padengimas, plaukas praranda žvilgesį, ima lūžinėti, tampa šiurkštesnis.
„Natūralių lipidų kiekis mažėja ne tik dėl amžėjimo, bet ir dėl hormoninių pokyčių. Todėl moterys, išgyvenančios perimenopauzę ir menopauzę, pajaučia ypač didelius plaukų būklės pokyčius“, – sako gydytoja.
Kokiame amžiuje pražilti – normalu?
Įprasta manyti, kad žilti pradėję plaukai yra vienas ryškiausių vyresnio biologinio amžiaus požymių. Nors amžius turi įtakos plaukų žilumui, jis nėra vienintelis veiksnys.
Žilumas – tai plaukų būklė, kai melanocitai, ląstelės, gaminančios pigmentą melaniną, pradeda nykti arba ženkliai sumažėja jų gaminamo pigmento kiekis.
„Dažnas pacientai klausia, kada žilimas yra „normalus“. Tai individualus procesas, todėl nereikėtų lygintis su kitais. Tačiau priešlaikiniu plaukų žilumu laikome atvejus, kai žili plaukai atsiranda dar nesulaukus dvidešimties metų“, – pasakoja gyd. L. Martinėlė.
Sulaukus trisdešimties, tikimybė pražilti kas dešimtmetį padidėja 10 – 20 proc., nes su amžiumi melanocitų veikla lėtėja ir galiausiai sustoja. Dėl to nebegaminamas pigmentas, suteikiantis plaukams spalvą, o nauji plaukai tampa bespalviai ir apžiūrint dermatoskopu atrodo skaidrūs.
Melanocitų veiklos sutrikimą lemia ne tik biologinis amžius, bet ir genetika. Jei tėvams pasireiškė priešlaikinis plaukų žilumas, tikėtina, kad jų vaikai taip pat pražils anksčiau.
Plaukų žilumą lemia ne tik biologinis amžius ir genetika
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žili plaukai gali būti ne tik natūralus senėjimo požymis, bet ir tam tikrų svarbių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12, geležies ar vario, trūkumo signalas.
Žilstantys plaukai taip pat gali rodyti autoimuninius susirgimus ar skydliaukės veiklos sutrikimus.
Todėl pastebėjus ankstyvą ar spartų plaukų žilimą, nereikėtų numoti ranka – verta kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
Įdomu tai, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės žilsta, yra ne amžius, o lėtinis stresas. Moksliniai tyrimai rodo, kad ūmaus streso suaktyvinta simpatinė nervų sistema išskiria chemines medžiagas, kurios pažeidžia melanocitų kamienines ląsteles negrįžtamai, dėl ko plaukai praranda spalvą.
Plaukų ilgaamžiškumo išlaikymui – holistinis požiūris
Nors plaukų senėjimo visiškai išvengti nepavyks, šiuolaikinė medicina siūlo ne vieną būdą, kuris gali padėti amžėjimo procesus sulėtinti.
Norint tai pasiekti, rekomenduojama ne viena konkreti priemonė, o holistinis požiūris, apimantis gyvenimo būdo pokyčius, plaukų priežiūros priemones ir medicinines procedūras.
Vienas iš svarbiausių veiksnių – gyvenimo būdo korekcijos. Norint išlaikyti sveikus plaukus, būtina pasirūpinti subalansuota mityba. Pakankamas baltymų, omega-3 riebiųjų rūgščių, cinko, vitamino D ir kitų mikroelementų vartojimas padeda išlaikyti plaukų stiprumą ir sveikatą.
Taip pat rekomenduojama į maisto racioną įtraukti brokolius, salierus, kuriuose gausu antioksidanto luteolino, kuris, manoma, sulėtina žilų plaukų atsiradimą.
Streso valdymas taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar psichoterapija gali padėti sumažinti neigiamą streso poveikį tiek plaukų būklei, tiek bendrai gerai savijautai.
Siekiant išlaikyti plaukų jaunystę taip pat būtina tinkama galvos odos bei plaukų priežiūra. Plaukus rekomenduojama papildomai drėkinti plaukus kaukėmis, kondicionieriais, aliejukais, kartą per savaitę naudoti eksfoliuojantį galvos odos šveitiklį.
Aplinkos poveikio mažinimas – dar vienas svarbus aspektas. Ultravioletiniai saulės spinduliai, didelis šaltis, oro tarša, gali pažeisti plaukus, todėl vasarą svarbu naudoti apsaugines plaukų priežiūros priemones, o žiemą dėvėti kepurę.
Taip pat rekomenduojamas reguliarus galvos odos masažas, kuris stiprina kraujo apytaką ir užtikrina, kad plaukų svogūnėliai gautų daugiau maistinių medžiagų.
Esant intensyviam plaukų slinkimui, gali būti taikomos specialios procedūros, tokios kaip trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapija arba vietiniai gydomieji preparatai, pavyzdžiui, minoksidilis. Šios priemonės gali padėti sustiprinti plaukų folikulus ir skatinti jų augimą.
Jeigu plaukų būklė prastėja, visuomet verta kreiptis į specialistą. Gydytojo dermatovenerologo – trichologo konsultacija gali padėti nustatyti tikrąsias plaukų slinkimo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
