Mūsų oda – labiausiai pažeidžiamas kūno organas, nuolat susiduriantis su aplinkos poveikiu. Daugelis ant kūno turime įvairiausių randų: vieni iš jų primena vaikystės nuotykius, kiti – paauglystėje išgyventą aknę ar dėl nėštumo atsiradusias strijas.
Dar kiti randai atsiranda po įvairių traumų, operacijų ar ligų. Odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ gydytoja dermatovenerologė Anna Greta Grigaitytė pasakoja apie pagrindinius mitus, kurie trukdo randus gydyti ir pasiekti norimą rezultatą.
Randų turi kas antras
Mūsų oda nuolat susiduria su aplinkos poveikiu, todėl natūralu, kad daugelis ant kūno turime įvairiausių randų.
2022 metais atlikto pasaulinio mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad beveik 50 proc. apklaustųjų ant kūno turi bent vieną randą, o 22 proc. turi bent vieną randą, kuris atsirado per pastaruosius vienerius metus.
Randai atsiranda tuomet, kai yra pažeidžiama derma – apatinis odos sluoksnis. Įvykus odos pažeidimui pradeda gamintis kolagenas, dėl kurio susiformuoja randai. Formavimosi procesas gali trukti iki kelių mėnesių, o rando išvaizda, tekstūra ir tipas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant sužalojimo pobūdį, odos tipą ir gijimo procesą.
Anna Greta Grigaitytė.
Dažiausiai kreipiasi dėl estetinių priežasčių
Minėtame tyrime mokslininkai Amici ir kiti nustatė, kad dažniausiai randai atsiranda dėl nelaimingų atsitikimų, ligų bei atliktų medicininių operacijų. Populiariausios jų vietos tiek moterims, tiek vyrams yra pilvo ir veido sritys.
Gydytojos A. G. Grigaitytės teigimu, dažiausiai žmonės randų gydymuisi kreipiasi dėl estetinių priežasčių ir gydo aknės sukeltus randus ir strijas.
„Apie 80 proc. žmonių nuo 11 iki 30 metų amžiaus serga akne. Vienam iš penkių nuo šios odos ligos atsiranda randai. Daugelis žino, kad nėštumas labai dažnai sukelia strijas, tačiau jos taip gali atsirasti ir brendimo laikotarpiu, taip pat sergant įvairiomis vidaus organų ligomis, vartojant gliukokortikosteroidus arba po operacijų“, – pasakoja klinikos gydytoja.
Mitas: randai – tik estetinė problema
Estetinė randų keliama problema yra akivaizdi: nemaža dalis žmonių, turinčių randus, patiria emocinį stresą, išgyvena nepasitikėjimo savimi jausmą, ypač, jeigu randai yra matomose kūno vietose.
Tačiau be estetinių nepatogumų egzistuoja ir medicininės problemos, kurias gali sukelti randai.
Minėto mokslinio tyrimo duomenimis, net 10 proc. žmonių, turinčių randus dėl jų jaučia skausmą, o dar didesnis procentas kenčia dėl kitų nemalonių pojūčių, tokių kaip perštėjimas, niežulys, raudonis, odos sausumas ir traukimas.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad randai būna skirtingų tipų. Nuo jo priklauso, ar randas bus tik estetinė problema, ar kels ir kitų nepatogumų.
Štai normotrofiniai randai yra normalios tekstūros, dydžio ir spalvos, dažniausiai susidarantys po nedidelių odos traumų, pavyzdžiui, įsipjovus ir paprastai didelių nepatogumų nesukelia.
Tuo tarpu atrofiniai randai, atsirandantys sergant akne yra įdubę ir matosi labiau nei normotrofiniai, tačiau nėra skausmingi.
Dischromatiniams randams būdinga pakitusi odos spalva randų srityje, jie gali būti tamsesni arba šviesesni nei natūrali odos spalva. Tokie randai dažnai susidaro po uždegiminių procesų, tokių kaip spuogai ar traumos ir nėra skausmingi, tačiau kaip ir atrofiniai randai yra gerai matomi.
Hipertrofiniai randai susidaro po sunkesnių traumų, būna iškilę, raudoni arba violetiniai. Keloidiniai randai būna ne tik iškilę, bet ir gali išplisti ir tęstis už pradinės sužalojimo vietos, toliau augti. Tokių tipų randai gali niežėti arba būti skausmingi.
Mitas: natūralios priemonės yra tiek pat efektyvios, kiek medicininės
Internete gausu informacijos, siūlančios randus gydyti natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, alijošių ar kokosų aliejumi.
Visgi, tokių priemonių efektyvumas moksliniais tyrimais nėra iki galo patvirtintas, o norint efektyviai gydyti randus rekomenduojama naudoti medicinos patvirtintus preparatus ir gydymo metodus.
Nedidelių randų gydymui gali pakakti topinių (lokalių) preparatų, tokių kaip kremai ar geliai su siliciu, vitaminu E, hidrochinonu ar hialurono rūgštimi. Šie preparatai, skatindami kolageno sintezę ir drėkindami odą, gali padėti pagerinti rando tekstūrą ir spalvą bei sumažinti rando matomumą.
Paviršinių randų gydymui taip pat veiksminga mikrodermabrazijos procedūra, kurios metu specialiais aparatais švelniai pašalinamas viršutinis odos sluoksnis, dėl ko oda tampa tolygesnė, o randų matomumas sumažėja.
Hipertrofinių ir keloidinių randų gydymui gali būti naudojamos kortikosteroidų arba hialurono rūgšties injekcijos, padedančios sumažinti randų dydį, uždegimą ir paraudimą. Šios injekcijos dažnai taikomos kartu su kitais gydymo metodais, siekiant optimalaus rezultato. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, pavyzdžiui, randų pašalinimo ar odos transplantacijos, ypač kai randai yra labai dideli, skausmingi arba riboja judesius.
Vis labiau populiarėja ir lazerio procedūros, kurios naudojamos įvairių randų tipų gydymui. Viena populiariausių pasaulyje yra frakcinio mikroadatinio radiodažnio procedūra. Jos metu radiodažnio energijos generuojama šiluma patenka į gilesnius odos sluoksnius, stabilizuoja kolageno išsidėstymą bei skatina naujų kolageno ir elastino skaidulų gamybą.
Procedūra saugi visais metų laikais, gijimo laikotarpis trumpas, o maksimalūs rezultatai pasiekiami derinant su gintaro rūgšties, hialurono rūgšties injekcijomis, PRP procedūra, kurios paspartina gijimą.
Mitas: randus reikia gydyti tuomet, kai jie visiškai sugyja
Norint efektyviai gydyti randus labai svarbu laiku pradėti gydymą – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai yra pasiekiami.
Pasak gydytojos, tikslingiausia rando gydymą pradėti praėjus 6-12 savaičių po rando atsiradimo.
„Atsiradus randui iš pradžių vyksta natūralūs gijimo procesai, kurių metu galima pradėti naudoti lokalias gydymo priemones – kremus ar gelius, kurie padės randui tapti lygesniu, o tekstūrai – tolygesnei. Tačiau praėjus aktyviam rando gijimo laikotarpiui, šios priemonės tampa mažiau efektyvios ir rekomenduojama pereiti prie kitų gydymo metodų,“ – sako A. G. Grigaitytė.
Yra ne viena gydymo priemonė, kuri gali būti veiksminga norint gydyti bet kokio tipo randus. Gydant randus ypač svarbu pirmiausia konsultuotis su gydytoju dermatologu, kuris parinks tinkamiausią gydymo priemonę, atsižvelgiant į individualias odos savybes ir rando tipą bei kitas aplinkybes. Teisingai parinktas gydymas gali padėti ne tik sumažinti randų matomumą, bet ir pagerinti bendrą odos būklę.
