Kūdikių ir vaikų oda skiriasi nuo suaugusiųjų. Tai susiję su nepakankamai išsivysčiusiomis odos funkcijomis, kurioms, gimus kūdikiui, išsivystyti reikia tarsi nuo nulio. Apie mažųjų odos ypatumus, dažniausias ligas ir gydymo būdus pasakoja Pošiūno klinikos dermatovenerologė Nastasija Savickaja ir vaikų chirurgas Gintas Pošiūnas.
Dažniausios kūdikių ir vaikų odos ligos
Odos būklės, kurios pasireiškia beveik kiekvienam sveikam kūdikiui, yra prakaitinė, vystyklų, kontaktinis ar seborėjinis dermatitas, dažnam – atopinis arba alerginis odos uždegimas.
Prakaitinis bėrimas – perkaitimo pasekmė dėl neišsivysčiusios termoreguliacijos. Maždaug per mėnesį nuo gimimo naujagimis „išmoksta“ reguliuotis kūno temperatūrą. Iki to laiko jam reikia padėti rengtis, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, neleisti perkaisti ar labai atvėsti. Jei visgi atsirado bėrimų, užtenka švariai nuplauti odą ir patepti drėkinamuoju kremu. Labiau pabertas vietas galima patepti cinko oksido tepalu.
Panašios taisyklės galioja ir sauskelnių dermatito atveju. Tinkama higiena, švarios, sausos odos palaikymas, oro vonios, tinkamo dydžio sauskelnės padeda išlaikyti sveiką kūdikio odą. Pastebėjus paraudimą, pūslelių ar žaizdelių, reikia kaskart keičiant sauskelnes naudoti apsaugines priemones su cinko oksidu ir medžiagomis, pasižyminčiomis raminamuoju poveikiu.
Pradėjus kūdikį papildomai maitinti ar dygstant dantukams, gali pasireikšti alerginio dermatito požymiai: paraudimas, pleiskanojimas, pūslelės, erozijos. Kontaktinis dermatitas gali atrodyti panašus į atopinį ar alerginį, tačiau jis pasireiškia tik toje vietoje, kur vyksta kontaktas su dirgikliu: aplink burną, ant skruostų, smakro, kaklo klostėse ir net ant pirštų, nes ten patenka maisto ir kūdikio seilių. Odos švarinimas, sausinimas ir priežiūra raminamosiomis priemonėmis padeda odelei greičiau pasveikti.
Seborėjinis dermatitas – riebalų liaukų uždegimas, pasireiškiantis maždaug trečią savaitę po gimimo. Iš pradžių smilkinių, kaktos ar skalpo srityse galima pastebėti paraudimą, pūslelių, pleiskanojimą, o vėliau – luobą. Šiuo atveju padeda specialūs šampūnai nuo seborėjinio dermatito. Susidariusią luobelę galima lengvai pašalinti prieš tai odą patepus įprastais kūdikių aliejais. Taip ,atmirkius odą ir ją nuplovus, pleiskanas ir luobelę nesudėtinga pašalinti.
Jei ūmių kūdikių odos būklių nepavyksta nuraminti per kelias dienas, savaitę, reikia pasitarti su gydytoju dėl gydymo ar diagnozės patikslinimo.
Kita palyginti dažna kūdikių diagnozė – hemangioma. Hemangioma – nepiktybinis kraujagyslinis navikas (auglys), kuris niekada nesupiktybėja. Tai – įgimtas darinys, tačiau, kodėl kūdikis su juo gimsta, – neaišku. Vaikai su hemangiomomis gimsta visų rasių žmonėms, visose tautose, visuose socialiniuose sluoksniuose. Didžiausia jų blogybė ta, kad augdamos jos ardo audinius ir kartais gali sukelti negrįžtamų deformacijų. Dėl to ateityje gali reikėti plastinių operacijų. Pradėjus laiku gydyti, to galima išvengti.
Vyresnio amžiaus vaikus tėveliai atsiveda dėl kitų odos negalavimų. Dažniausiai tai infekcinės ligos, kurios atrodo nekaltos ir kartais praeinančios savaime. Tai yra karpos (papilomavirusų sukelta problema) ir moliuskai (sukėlėjas – moliusko virusas). Šiais atvejais gydymas lazeriu ar kriotarepijos būdu ilgai netrunka, dažniausiai užtenka vos vieno vizito.
Daugiau gydytojų dėmesio reikalauja rimtesni infekciniai susirgimai, pavyzdžiui, streptokokinės, stafilokokinės, virusinės ir kitos kilmės infekcijos. Lėtinių ligų (atopinio ar alerginio dermatito, aknės, kitų odos reakcijų) gydymo atvejais vienkartinio vizito dažniausiai nepakanka, draugystė su gydytoju ir bendradarbiavimas su tėveliais būna ilgas, net metais skaičiuojamas procesas.
Gydymo būdai
Gydymas lazeriu – mažiausiai invazinis, mažiausiai skausmingas ir mažiausiai žymių odoje paliekantis metodas. Lazeriu galima pašalinti įvairius nepiktybinius odos darinius, išskyrus tuos, kurie yra gilūs, pažeidžiantys visus odos sluoksnius arba yra labai didelės apimties.
Prieš šalinant darinį lazeriu būtina dermatologo konsultacija ir tiksli diagnostika.
Tėveliams taip pat labai svarbu išmokti apgamų ir kitų odos darinių stebėsenos taisyklių. Pastebėjus asimetrišką, greitai didėjantį ar kraujuojantį odos darinuką, delsti nederėtų. Dermatoskopinis ar biopsinis tyrimas padeda greitai nustatyti diagnozę.
Kartais plika akimi neįtartinai atrodantis patamsėjimas ar pigmentinė dėmė, pasitelkus dermatoskopą, gali pasirodyti besanti rimta būklė, kurią reikia skubiai gydyti. Jei darinys įtartinas ar netinkamas šalinti lazeriu, klinikoje atliekamas chirurginis darinio šalinimas su vietine nejautra.
Gydant vaikų randus, taip pat svarbu nedelsti. Kuo anksčiau pacientai kreipiasi dėl šios problemos, tuo rando gydymas būna greitesnis ir efektyvesnis, o rezultatas – geresnis. Šalinant įvairios kilmės randelius ar didesnius randus taikomas lazerinis, medikamentinis, chirurginis ar kombinuotas gydymas. Nors vaikų odos atsikūrimo procesai žymiai greitesni nei suaugusiųjų, tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis gydymas, vieno vizito nepakanka.
Dirbant su vaikais labai svarbus ne tik pats gydymas ar laiku atlikta procedūra, bet ir vaiko paruošimas vizitui į kliniką. Odos nuskausminimo ar raminančio žodžio prieš procedūrą nepakanka, susitarimas su mažaisiais pacientais yra neretai ilgas, kantrybe ir sąžiningumo principais grįstas kelias į sėkmingas derybas.
