Turinio kūrėja Nerija Laurinavičius daugiau nei dešimtmetį gyvena už Atlanto, pastaraisiais metais – garsiajame Los Andžele. Per tiek laiko ji puikiai įsiliejo į vietos kasdienybę ir iš arti mato, kaip ši aplinka formuoja požiūrį į grožį.
Gyveni mieste, kuriame plastinė chirurgija beveik kaip manikiūras. Kiek ten vietos lieka savitumui?
Holivude žmonės tikrai nebijo išbandyti įvairiausių procedūrų ir atvirai apie tai kalba. Čia populiaru daryti botulino toksino vakarėlius, kur susirenka merginos ir darosi injekcijas vienu metu. Lygiai taip pat dėl plastinės chirurgijos. Ji priimtina ir normalizuota. Bet gali ir eiti prieš bangą. Nė viena pusė nėra gėdijama.
Pavyzdžiui, moterys iš Malibu ar Santa Monikos išsiskiria natūralumu, bet jos palaiko grožį kitais būdais – masažais, sveiku gyvenimo būdu. Net jei esi natūralistė, vis tiek žinai, kad Los Andžele tavo veidas – tavo vizitinė kortelė, ypač jei dirbi pramogų industrijoje.
Ar kada nors jautei spaudimą atitikti tą „tobulos išvaizdos“ įvaizdį?
Tiesioginio spaudimo nejaučiu, bet, kai gyveni mieste, kur net tavo kirpėja atrodo kaip nulipusi nuo podiumo, nori nenori pradedi lygintis. Kita vertus, aš visada buvau susikoncentravusi ne į tai, kaip atrodau, o į tai, kas yra mano smegenyse ir ant liežuvio. Man labai gražu išskirtinumas.
Pavyzdžiui, dabar populiaru mažytės nosys, bet man kaip tik gražu didesnės, vadinamosios graikiškos, romėniškos. Unikalūs bruožai užkabina, intriguoja ir daro pasaulį gražesnį.
Kaip pavyksta išlikti savimi tokioje aplinkoje?
Užaugau žinodama, kad grožis jokių durų neatidarys, todėl jis niekada neimponavo. Kad ką nors pasiekčiau, visada reikėjo ne gražiai atrodyti, o kažką padaryti. Be to, svarbu apsisupti tokia aplinka, kuri palaiko ir neverčia savimi abejoti. Atsargiau bendrauti su žmonėmis, kurie dirba grožio srityje. Kartais jie duoda neprašytų patarimų ir pradedi kvestionuoti pasirinkimus.
Koks amerikiečių grožio įprotis tau labiausiai patinka ir koks nepatinka?
Man atrodo, kad jie visi palyginti globalūs, sunku išskirti būdingą tik Amerikai. Gal nebent jų apsėdimą dėl gražių, baltų dantų. Dantys jiems be galo svarbūs. Dėl to galima pagirti. O nepatinka – ilgi, spalvoti, akriliniai nagai. Man jie atrodo nehigieniškai.
Kokių skirtumų matai tarp lietuvaičių ir amerikiečių?
Lietuvoje moterys santūresnės. Jos labai gražios, matyti, kad investuoja į išvaizdą, bet stengiasi atrodyti natūraliau. Amerikietės „tobulinasi“ akivaizdžiau, bet dėl to visai nesislepia.
Pastebėjau, kad grožio procedūras dareisi grįžusi į Lietuvą. Kodėl?
Lietuvoje daug geresnis kainos ir kokybės santykis. Amerikoje sunku surasti gerų specialistų už adekvačią kainą, sunku juos pasitikrinti. Lietuvoje klinikos turi daug labiau rūpintis reputacija, kas mums, klientams, – didžiulis pliusas.
Ar seki grožio tendencijas? Kokių naujienų pastebi Los Andžele?
Tendencijas tikrai labai seku. Man įdomu žinoti, kas naujo išrandama, su kokiomis problemomis kovojama ir panašiai. Kaip naujausią tendenciją išskirčiau veido patempimo procedūras. Dabar kalbama, kad reikėtų darytis mažiau injekcijų, o geriau palaukti ir vėliau pasidaryti veido patempimą.
