Sėkmingas prodiuseris, didžėjus ir turinio kūrėjas Jonas Nainys talentą turi ne tik muzikai. Daugiau nei 320 tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turintis žinomas vyras su savo auditorija dalijasi ne tik spalvingu savo gyvenimu ir naujausiais hitais tampančiais kūriniais, bet ir kulinariniais eksperimentais virtuvėje. Apie meilę maistui Jonas kalba su šypsena – lankymąsi restoranuose neabejotinai galima vadinti dar vienu jo hobiu.
Koks yra tavo santykis su kulinarija ir kaip dažnai maistą gamini pats?
Esu išauklėtas, tad, jei būnu svečiuose ir nėra mano mėgstamų patiekalų, tiesiog valgau ir esu patenkintas. Manau, svarbiausias ingredientas prie maisto – gera kompanija, tada ir maistas visai kitoks. Pats laisvu metu tikrai dažnai gaminu. Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje – šį pomėgį man padovanojo mama. Nuo ketverių metukų jau kartu su ja sukausi virtuvėje prie puodų. Vasaros metu labiausiai mėgstu maistą gaminti ant ugnies. Pamenu, kad pirmi kartai, kai pradėjau grilinti, nebuvo patys sėkmingiausi – buvo ir daug degėsių, ir nepavykusių vakarienių, bet, kai nori, pamažu viskas pavyksta. Svarbiausia išmokti elgtis su grilio temperatūra, o tada jau viskas yra pasikartojantis procesas – žinai, kokia temperatūra gali kepti jautį, vištieną, kiaulieną ar žuvį.
Kam kasdienybėje teiki pirmenybę: namie gamintam maistui ar restoranams?
Man labai patinka restoranai. Namų maistas, žinoma, irgi būna pasakiškas, ypač kai atvažiuoja draugai, šeimos nariai ir maisto gaminimą paverti savotišku ritualu. Tačiau restoranai suteikia labai turiningų ir įvairių patirčių, ypač kai keliauji. Mes su Simona atostogų metu stengiamės maksimaliai laiką išnaudoti lankydami įvairias virtuves, kokybiškus restoranus, pažinti kitas kultūras per vietinę virtuvę. Mums abiem lankymasis geruose restoranuose, ragavimas, bendravimas, pažinimas kažko neatrasto yra didžiulis džiaugsmas ir vienas mėgstamiausių laiko praleidimo būdų.
Esi apkeliavęs labai daug vietų – kurios šalies virtuvė paliko didžiausią įspūdį?
Kelionėse maistas, restoranai, ko gero, užima pirmą vietą, ką turime aplankyti ir paragauti. Įdomiausios tos šalys, kur viskas kitaip nei Europoje. Aš, kaip kepsnių gerbėjas, skaniausius valgiau Argentinoje, Brazilijoje ir Meksikoje. Bet labai patinka ir Italijos, Ispanijos ar Graikijos virtuvės. Azijos šalys – išvis kita istorija ir poskonių jūra. Turbūt mėgstamiausios šalies net ir negalėčiau išsirinkti.
Kokios kulinarinės patirties keliaujant daugiau nebesinorėtų kartoti?
Kaip gerų kepsnių mėgėjas, skaudžiausiai prisimenu kelionę į Majamį, kur lankėmės įžymiojo šefo restorane „Nusr-Et Steakhouse“. Plačiai pagarsėjusio „druskos pylėjo“ restorane kolektyvas taip stipriai persistengė su druska, kad atnešto kepsnio net nebebuvo įmanoma valgyti. Su Simute vieningai nusprendėme, kad į šitą restoraną daugiau nebesugrįšime, nesvarbu, kokioje šalyje būtume.
Koks tavo mėgstamiausias patiekalas? O kokių patiekalų tavo racione galėtų visai nebelikti?
Nebūsiu originalus – visados ir visur ieškosiu tobulai paruoštų įvairių jautienos dalių kepsnių. Kartais pagalvoju, kad galėčiau gyventi be žuvies. Bet ši mūsų kelionė į Mikono salą viską pakeitė. Tiek baltos žuvies nebuvau valgęs ir man labai patiko. Žinau, kad tikrai galėčiau išgyventi ir be saldumynų, nors neslėpsiu, būna, kad kartais ir jų labai užsinoriu. Tikrai negalėčiau gyventi be mandarinų. Yra buvę, kad per vieną prisėdimą jų suvalgiau du kilogramus. Tad mano silpnosios vietos, susijusios su maistu, kaip ir aiškios.
Kaip žiūri į visą „greitojo maisto“ kultūrą? Kiek pats pasiduodi tokioms nuodėmėms?
Nėra čia ką slėpti, kad ir kaip mėgčiau gerą maistą, po naktinio renginio mano širdis priklauso greitajam maistui. Atrodo, baigiu groti naktiniame klube ir valgyti visai nenoriu. Bet tik atsisėdu į mašiną važiuoti namo – kebabas prieš akis. Nusibaudžiu kitą dieną ir einu sportuoti. Taip ir keičiu kaskart – naktinį klubą į sporto.
Ar yra tekę laikytis dietų ir kaip tuo metu atrodydavo tavo mityba?
Vienintelį kartą laikiausi dietos, kai prieš daugiau nei 10 metų dalyvavau kultūrizmo čempionate. Taip, kultūrizmo čempionate, sverdamas 67 kilogramus… Žinoma, čia buvo specialus „Zip Fm“ iššūkis „Radistų“ laikais. Bet į tai pažiūrėjau labai rimtai. Tuomet valgydavau tik ryžius ir virtą vištieną, dar šiek tiek daržovių. Likus kelioms dienoms pradėjau gerti distiliuotą vandenį ir visą maistą virti tik jame. Baigėsi nekaip, sveikata sušlubavo, bet atsiminimas tikrai visam gyvenimui.
Tavo gyvenime svarbią vietą užima sportas, kaip sekasi treniruotes derinti su mityba?
Pastaruosius dvejus metus palaikau neblogą režimą. Stengiuosi bent tris kartus rimčiau pajudėti sporto salėje. O kai sportuoji, ir mityba tvarkosi. Perskaičiau knygą „Gliukozės revoliucija“, tad įsidėjau į galvą vienintelę labai gerą mintį – mums realiai nereikia keisti to, ką valgome (aišku, jei tai nėra tik greitasis maistas), reikia tik sukeisti vietomis, ką valgome pirmiausia. Tai pagrindinė mintis toje knygoje – visada reikia pradėti nuo daržovių, jos turi skaidulų, nusėda skrandyje ir paruošia virškinimui visą kitą – mėsą, angliavandenius. Tokiu principu nuo tada ir stengiuosi vadovautis ir nė pats nepajutau, kaip nukrito 3 kilogramai.
Ką galėtum vadinti savo paties firminiu patiekalu, už kurį esi giriamas labiausiai?
Neabejotinai, ukrainietiški barščiai. Aš juos dar nuo studijų metų virdavau. Bet, ko gero, labiausiai savo firminį receptą patobulinau, kai buvome į namus priėmę ukrainiečių pabėgėlių šeimą. Labai prašiau, kad pagamintų ir pamokytų mane to tikrojo recepto, tad dabar jį esu nugludinęs iki tobulumo.
Kokia yra didžiausia katastrofa, tau pačiam nutikusi virtuvėje?
Su pussesere, kai buvome abu maždaug šešerių metukų, nusprendėme pradžiuginti iš darbo grįžusias savo mamas ir iškepti joms bulvinių blynų. Viską darėme gerai iki tol, kol pradėjome tuos blynus kepti. Sudegė praktiškai viskas, vos namų nepadegėme. Iš to išgąsčio visus sudegusius blynus užmetėme už viryklės ir apsimetėme, kad nieko mes čia nedarėme. Nelabai pavyko nuslėpti. Kai grįžo mamos, gavome velnių.
Koks yra tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį gamina žmona?
Jie yra net du: bulvių plokštainis ir varškės apkepas.
Kas geriau gamina – tu ar žmona?
Simutė sako, kad aš. Aš jai sakau, kad ji. Tad gal 50/50. Svarbiausia juk mėgti gaminti maistą ir norėti tai daryti. O tų geresnių ar blogesnių kartų pasitaiko kiekvienam.
Kokie yra tavo 5 mėgstamiausi restoranai Lietuvoje, kuriuos galėtum rekomenduoti?
Turiu tris pagrindines vietas Vilniuje, kuriose visada ieškau vis skanesnių jautienos kepsnių – „Markus & Ko“, „Protėviai“ ir „Meating Room“. Jei noriu geros picos, visada renkuosi „Užupio piceriją“, o jei pavargstu pats virti sriubą – geriausia vieta paragauti jos autentiškos sostinėje ar Palangoje – „Ukrainietiški barščiai“.
