Lietuviai vidutiniam naudotam automobiliui įsigyti taupo apie pusmetį

Autorius
Pranešimas žiniasklaidai
Nuotrauka
Adrian Dorobantu/ Pexels
CLASSIC IAB | straipsnio pradžioje 970x250
Reklama

Automobilių duomenų įmonė atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti, kiek mėnesių reikia dirbti vidutiniam šalies gyventojui, norint įsigyti automobilį už vidutinę rinkos kainą. Tyrimo metu nustatyta, jog automobilių įperkamumas skirtingose šalyse skiriasi net kelis kartus.

Lietuviai naudotam automobiliui skiria daugiau nei pusmečio uždarbį

Lietuva tyrime rikiuojasi 17-oje vietoje iš 23 šalių – vairuotojams vidutiniškai reikėtų dirbti 6,9 mėn., kad įsigytų automobilį už vidutinę rinkos kainą. Panaši situacija ir Latvijoje. O štai Lenkijoje pirkėjams tektų dirbti apie 12,5 mėn. kad įsigytų norimą transporto priemonę.

Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ išanalizavo naudotų transporto priemonių rinkos situaciją 23-ijose tyrime dalyvavusiose Europos šalyse ir nustatė, kad naudoto automobilio įsigijimui reikėtų skirti beveik 10 mėnesių algą. Nemažai daliai vairuotojų toks automobilis gali būti sunkiai įkandamas pirkinys.

Finansų ekspertai, paprastai, rekomenduoja skirti automobiliui ne daugiau nei 6 mėn. atlyginimą. Visgi daugumoje tyrime dalyvavusių šalių automobilių pirkėjai nusižengia šiai nuostatai ir dairosi į brangesnius modelius.

Daugiausiai laiko norėdami įsigyti vidutinį naudotą automobilį turėtų dirbti Portugalijos vairuotojai – net 22,4 mėn., toliau rikiuojasi rumunai – 15,4 mėn. ir serbai – 14,7 mėn. Mažiausiai automobiliui turėtų dirbti suomiai – vos 2,7 mėn., vokiečiai – 6 mėn. ir šveicarai – 6,1 mėn.

Skirtingose šalyse automobilių įperkamumas smarkiai skiriasi

Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekia 1309 eurus, o naudoto automobilio įsigijimui, remiantis duomenimis, skiriama apie 9 tūkst. eurų. Lenkai renkasi brangesnius automobilius, kainuojančius apie 16,5 tūkst. eurų, o su 1,3 tūkst. eurų siekiančiu vidutiniu šalies atlyginimu tokioms transporto priemonėms reikia gerokai pataupyti.

Reklama

„Daliai vairuotojų skirti naudotam automobiliui kelių ar keliolikos mėnesių dydžio atlyginimą gali pasirodyti pernelyg skausminga, tačiau jie neturėtų pamiršti, jog naudotos transporto priemonės iš antrų rankų taip pat gali atnešti ir papildomų išlaidų. Nemažai rinkoje parduodamų automobilių turi suklastotą ridą ar paslėptų defektų. Remiantis mūsų turima statistika, Lietuvoje net 7,9 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą ir 52,7 proc. praeityje buvo patyrę apgadinimų“, – teigia įmonės komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Brangiausius automobilius Europoje renkasi šveicarai. Vidutinio naudoto automobilio kaina šalyje siekia beveik 39 tūkst. eurų. Tiesa, vidutinis atlyginimas Šveicarijoje didžiausias iš visų tyrime dalyvavusių šalių – 6377 eurai. Toliau rikiuojasi austrai – 28,5 tūkst. eurų ir portugalai – 24,2 tūkst. eurų. Nors automobiliui skiriamas biudžetas Austrijoje ir Portugalijoje panašus, tačiau atlyginimai smarkiai skiriasi: Austrijoje – 2,6 tūkst. eurų, o Portugalijoje – mažiau nei 1,1 tūkst. eurų.

Mažiausiai automobilio įsigijimui skiria Ukrainos gyventojai (beveik 5 tūkst. eurų), latviai – 7,5 tūkst. eurų ir suomiai – 8 tūkst. eurų. Tiesa, šalių perkamoji galia irgi smarkiai skiriasi: Ukrainoje vidutinis atlyginimas siekia 394 eurus, Latvijoje – 1,1 tūkst. eurų, o Suomijoje – daugiau nei 2,9 tūkst. eurų.

Fiksuojami rinkos stabilumo ženklai

Pasak automobilių rinkos eksperto, naudotų automobilių rinkoje dabar stebimi stabilumo ženklai. Naujų automobilių tiekimas jau sugrįžo į priešpandeminį lygį ir nebėra priežasčių, dėl kurių žmonės nebenorėtų parduoti savo transporto priemonių, kurių lizingas buvo išmokėtas.

„Matėme, kaip sparčiai didėjo naudotų automobilių kainos, o apynaujų tokių automobilių sandoriai patyrė stagnaciją. Dabar viskas ir vėl sugrįžta į senas vėžes ir tai juntama kone visame žemyne“, – tvirtina atstovas.

Automobilių rinkai ir vėl stabtelti dabar specialistas nemato pagrindo – po truputį mažėjančios palūkanos ir vėl gerina finansavimo galimybes, o tie žmonės, kurie atidėliojo pirkimą, pasak M. Buzelio, ir vėl sugrįžta prie tokių minčių.