Menopauzė Lietuvoje vis dar išlieka tema, apie kurią kalbama retai. Dažnai ji pristatoma kaip sudėtingas tarpsnis moters gyvenime. Vis dėlto vis daugiau moterų atranda, kad šis etapas gali būti galimybė pažvelgti į save iš naujo ir susigrąžinti ryšį su kūnu bei moteriškumu.
Apie tai, kaip keičiasi visuomenės požiūris į menopauzę ir kokias galimybes ji gali atverti, pasakojo akušerė ginekologė Marija Leipuvienė. Be to, asmenine patirtimi ir išgyvenimais „ELLE Lithuania“ portalui pasidalijo Ina Jegorova – kosmetologė, tyrinėjanti holistinį požiūrį į moters grožį, sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Pirmieji simptomai – ledkalnio viršūnė
Akušerė ginekologė M. Leipuvienė pokalbyje išskyrė dvi sąvokas, kurias turėtų žinoti kiekviena moteris – perimenopauzę, kai kiaušidės palaipsniui gamina mažiau hormonų, ir menopauzę, žyminčią paskutinių mėnesinių momentą.
I. Jegorova pirmuosius perimenopauzės signalus pajuto būdama keturiasdešimties. Pasak jos, emociškai šį laikotarpį išgyventi buvo sunku. Norėdama išvengti tam tikrų perimenopauzės simptomų, moteris pati ieškojo informacijos, kaip ruoštis naujam gyvenimo etapui. Tam padėjo įvairios tinklalaidės ir knygos.
Pasak gydytojos specialistės, laikotarpis, kada kiaušidės pradeda veikti ne taip, kaip veikdavo įprastai, prasideda apie keturiasdešimt penktuosius gyvenimo metus. Tiesa, kai kurioms ir keturiasdešimties metų pasireiškia pirmieji simptomai, o apie keturiasdešimt penktus metus jau didžioji dalis moterų turi didesnių nusiskundimų.
Akušerės ginekologės teigimu, patys pirminiai ir dažniausiai pasitaikantys simptomai yra mėnesinių ciklo sutrikimai, karščio bangos bei naktinis prakaitavimas. Taip pat sutrinka miegas ir būna sunku užmigti.
I. Jegorovai taip pat suintensyvėjo prakaitavimas miego metu. „Jausdavau, kad prastai miegu, tačiau tokio intensyvaus pylimo nebuvo, nes jau iš anksčiau ėmiausi veiksmų, kad man to nebūtų“, – pasakojo moteris.
Menopauzę taip pat dažnai lydi nuotaikų svyravimai ir nuolatinis nerimas, depresija. Tokie psichoemocinės sveikatos būklės pokyčiai apsunkina gyvenimą. Dažnai juos pastebi ir aplinkiniai.
Nerimą dėl ateities patyrė ir kosmetologė I. Jegorova. Pasak pašnekovės, jos kartos žmonės vis dar turi požiūrį, kad vidutinio amžiaus moteris nėra pajėgi tęsti savo darbo ar kitų veiklų. „Anksčiau maniau, kad gyvenimas pasibaigs ir nėra ateities, o dabar galvoju, kad dar noriu ką nors sukurti“, – drąsiai savo mintimis dalijosi grožio specialistė.
Ginekologė pabrėžė, kad tokie simptomai – tik ledkalnio viršūnė. „Apie juos rašo ir vadovėliai, ir pačios moterys veikiausiai supranta, kad tai susiję su perimenopauze ir menopauze, bet yra kur kas daugiau“, – sakė M. Leipuvienė.
I. Jegorova jau daugiau nei dešimtmetį dirba su moterų oda, todėl, prasidėjus perimenopauzei, ji iš karto pastebėjo, kad ir jos pačios oda pradėjo keistis: prarado stangrumą ir pasidarė sausesnė. Grožio specialistė teigė, kad odos išsausėjimas susijęs su hormonų, tokių kaip estrogenas, trūkumu.
Medikė patvirtino, kad suglebusi ir išsausėjusi tampa ne tik veido, bet ir kūno oda. Perimenopauzė ir menopauzė sukelia plaukų slinkimą ir trapumą. Ne vienai pacientei sumažėja ir libido instinktas, atsiranda makšties sausumas, suintensyvėja šlapimo nelaikymo problema, tačiau šį sunkumą padeda spręsti specialios priemonės.
Be to, atsiranda užmaršumas, kurį pašnekovė apibūdino kaip smegenų rūką. Šio simptomo su menopauze moteris nesiejo, nes manė, kad tai bendras nuovargis. „Kai žinai, kas vyksta su hormonais, daug dalykų tampa aiškūs. Anksčiau buvau labai nerami dėl ateities, o dabar viskas lengviau“, – sako penkiasdešimt ketverių metų moteris.
Pagalbos priemonės
Menopauzės laikotarpis kiekvienai moteriai yra skirtingas, tačiau tiek specialistė, tiek menopauzę išgyvenanti moteris sutaria, kad šį etapą galima išgyventi lengviau, jei pasirenkamos tinkamos pagalbos priemonės.
Gyvenimo būdas – pagrindas gerai savijautai
Pasak gydytojos M. Leipuvienės, pirmasis žingsnis siekiant lengviau išgyventi perimenopauzės ir menopauzės laikotarpį yra tinkama kasdienė rutina. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas poilsis padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą bei sumažinti nemalonius simptomus. „Tai, kaip tu rūpiniesi savimi prieš audrą, nulemia, kokia stipri ta audra bus“, – sako gydytoja.
Fizinis aktyvumas – viena svarbiausių pagalbos priemonių. Judėjimas gerina kraujotaką, mažina stresą, padeda reguliuoti svorį ir netgi sumažina karščio bangas. I. Jegorovai sportas padėjo atsikratyti naktinio prakaitavimo ir įgauti vidinės pusiausvyros. Namuose ji mankštinasi beveik kasdien. „Sportas man yra malonumas, be kurio negaliu gyventi. Man gera matyti, kaip kūnas keičiasi į gerąją pusę“, – šypsojosi moteris.
Fizinis aktyvumas – viena svarbiausių pagalbos priemonių. Judėjimas gerina kraujotaką, mažina stresą, padeda reguliuoti svorį ir netgi sumažina karščio bangas.
Mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Akušerė ginekologė M. Leipuvienė skatina rinktis kuo natūralesnį, šviežią maistą. Racione turėtų būti gausu baltymų, sveikųjų riebalų, daržovių, viso grūdo produktų ir pakankamai vandens. Taip pat svarbu užtikrinti kalcio, vitamino D bei augalinių estrogenų šaltinius.
Menopauzę išgyvenanti I. Jegorova pradėjo atidžiai stebėti, kaip jaučiasi po tam tikrų patiekalų ir taip susidėliojo asmeninius, jai tinkančius mitybos įpročius. „Svarbiausia – ne dietos, o maisto kokybė, balansas ir sąmoningas pasirinkimas“, – pabrėžė grožio specialistė.
Taip pat svarbu užtikrinti kokybišką miegą. Gydytoja ragina įsigyti patogų čiužinį ir pagalvę, miegoti vėdinamoje patalpoje ir vengti triukšmo, ekranų prieš miegą.
Emocinė sveikata – svarbu
Emocinis stabilumas šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbus nei fizinė sveikata. Dėl hormonų svyravimų moterims gali pasireikšti nerimas, dirglumas, liūdesys ar net panikos priepuoliai.
I. Jegorova prisiminė, kaip kelionėje su dukra ją ištiko panikos ataka. Moteris sako tik dabar supratusi, kad ją ištikdavę panikos priepuoliai buvo tiesiog kūno signalas, jog trūksta hormonų pusiausvyros. „Tada nesupratau, kodėl jaučiu nerimą, o aplinkiniai tiesiog sakė: „pailsėk“. Dabar žinau, kad tai buvo kūno signalas apie hormonų pokyčius“, – sakė pašnekovė.
Tokiais momentais I. Jegorovai padėdavo kvėpavimo pratimai, meditacija, garso terapija ar net trumpas pabuvimas vienumoje. Kosmetologė pabrėžė, kad šie įpročiai sustiprino jos nervų sistemą ir tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. „Kvėpavimo pratimus darau kasdien. Aš neatsikeliu be jų“, – sakė pašnekovė.
Susikurti palaikančių žmonių ratą aplink save taip pat yra labai svarbu. Moteris sako, kad didelį vaidmenį užėmė šeimos parama, ypač dukros, su kuria kartu išgyveno šį gyvenimo etapą.
Pasak ginekologės M. Leipuvienės, psichologinę sveikatą gali gerinti ne tik meditacija, bet ir prisijungimas prie moterų bendruomenių. Lietuvoje veikia pirmoji nevyriausybinė menopauzės organizacija „Drąsi Gėlė“, kuri kviečia į edukacinius renginius ir taip telkia moteris. Kartu su Lietuvos menopauzės asociacija ji lapkritį organizuoja pirmąjį nemokamą renginį apie menopauzę Vilniuje. Ši iniciatyva siekia šviesti ir palaikyti moteris šiame gyvenimo etape.
Pakaitinė hormonų terapija
Kai gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, galima pasitelkti medicinines priemones. Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – vienas efektyviausių būdų sušvelninti perimenopauzės ir menopauzės simptomus. Ji padeda kompensuoti organizme mažėjančius estrogeno ir progesterono kiekius, gerina savijautą, miego kokybę, odos būklę ir netgi mažina širdies bei kaulų ligų riziką.
I. Jegorova pasakojo, kad PHT pradėjo taikyti sulaukusi penkiasdešimt dviejų metų, kai jai buvo nustatyta menopauzė: „Bijojau, kad sustorėsiu ar susirgsiu vėžiu. Taip visi kalbėjo, bet dabar jaučiuosi geriau nei prieš dešimt metų“.
Ginekologė M. Leipuvienė paaiškino, kad šiuolaikinė PHT yra saugi ir veiksminga, kai skiriama tinkamai. Prieš pradedant terapiją atliekami išsamūs tyrimai, skirti įvertinti bendrą sveikatos būklę.
Be to, svarbūs vitaminai ir mikroelementai, tokie kaip vitaminas D, omega-3 riebalų rūgštys, magnis, kreatinas ir kiti. „Vien terapijos neužtenka. Jei gersi hormonus, bet namie valgysi čipsus, pagerėjimo nepajausi. Svarbiausia – sąmoningumas“, – sakė I. Jegorova.
„Vien terapijos neužtenka. Jei gersi hormonus, bet namie valgysi čipsus, pagerėjimo nepajausi. Svarbiausia – sąmoningumas“, – sakė I. Jegorova.
Menopauzė vis dar tabu
Menopauzė vis dar yra tema, apie kurią kalbama retai. Tam turi įtakos istorinės, kultūrinės ir socialinės priežastys. Sovietmečiu moters vertė neretai siejosi su šeima – motinyste ir vaikų auklėjimu. Vyresnės moterys, kurios nebeturėjo galimybės atlikti šios pareigos, dažnai likdavo užribyje. Kūno procesai, pavyzdžiui, menstruacijos, dažnai buvo laikomi tabu ir apie juos nebuvo priimtina kalbėti.
Idėja įkurti menopauzės asociaciją gimė pastebėjus, kad menopauzė vis dar yra vengtina tema. Lietuvoje ir visame pasaulyje jai skiriama nepakankamai dėmesio.
Anot Lietuvos menopauzės asociacijos valdybos pirmininkės Gintarės Liutkės, dabar jaunos moterys kalba apie mėnesines ir savo kūną drąsiau, tačiau jų mamos buvo gimusios Sovietų Sąjungoje. „Tokia tyla ir gėda persiduoda iš kartos į kartą. Tik drąsios moterys nebijo apie tai prabilti garsiai, pasidalinti su draugėmis, savo vyrais, o kartais net visuomene“, – sakė G. Liutkė.
Menopauzės asociacijos valdybos pirmininkės teigimu, Lietuvoje situacija gerėja, bet vis dar išlieka sudėtinga tiek žinių prieinamumo, tiek gydytojų paruošimo prasme. Universitetuose būsimi gydytojai apie menopauzę dažnai išgirsta tik fragmentiškai. Be to, ši tema iki šiol sulaukia labai mažai finansavimo moksliniams tyrimams.
Visuomenėje kol kas dar sunku suvokti menopauzę kaip natūralų moters gyvenimo tarpsnį, o ne pabaigą. I. Jegorovos nuomone, užsienyje vyrauja visai kitoks požiūris nei Lietuvoje. „Lietuvoje penkiasdešimtmetė moteris dar dažnai laikoma sena, o užsienyje ji gyvena pilnavertį gyvenimą“, – savo mintimis dalijosi kosmetologė.
Vyresnio amžiaus moterims labai svarbu rasti specialistą, kuriam nebijotų pasipasakoti. Akušerija ir ginekologija yra itin intymi sritis, todėl ne kiekviena moteris gali atsiverti bet kam. Svarbu atrasti tą profesionalą, kuriam išdrįstum patikėti savo patirtį ir rūpesčius. Tai padeda jaustis saugiai ir užtikrina geresnę priežiūrą.
Kosmetologės I. Jegorovos asmeninė patirtis įkvepia daugelį moterų. Jos pavyzdys rodo, kad perimenopauzė ir menopauzė gali būti ne baimės, o naujos energijos, savęs atradimo ir gyvenimo džiaugsmo etapas. Pasitelkus žinias, sąmoningumą ir tinkamą priežiūrą, moteris gali jaustis gyvybinga, graži ir laiminga bet kuriame amžiuje.
