Vilniaus mados savaitės programoje ypatingą dėmesį patraukė tarpdisciplininė mados ir fotografijos paroda „patys kaLTi“. Vasaros pabaigoje ją pristatė menininkas, mados dizaineris Lukas Svirplys ir mados fotografė Rūta Jankauskaitė.
Paroda vyksta neįprastoje erdvėje – Lukiškių kalėjime 2.0. Buvusio kalėjimo kameros atveriamos lankytojams kartu su jose pristatomais kūriniais. Ši aplinka tapo idealiu fonu parodos kūrėjų idėjai, nagrinėjančiai kaltės, laisvės ir žmogaus teisių temas.
Įžengus į Lukiškių kalėjimo kompleksą, lankytojo akys krypsta į lauko duris, ant kurių kabo plakatas su dramatiško stiliaus užrašu „patys kaLTi“. Pravėrus jas, patenki į tamsią erdvę, kuri net ir saulėtos dienos metu skęsta prieblandoje ir šešėliuose.
Užlipus metaliniais laiptais į antrą aukštą, iškart žvilgsnis krypsta į keturias kameras, kurių durys plačiai pravertos ir kviečiančios užeiti vidun. „Lukiškių kalėjimo kompleksas suteikė neeilinę galimybę parodos metu įeiti į kameros vidų. Kai tu ateini ir pamatai, kad ten daug metų gyveno žmonės, tai tokios atmosferos kitur nepajusi“, – pasakojo R. Jankauskaitė.
Asmeninė trauma, tapusi kūryba
Kiekviena kalėjimo celė pasakoja skirtingą istoriją, tačiau parodos ašimi tapo šių metų kovą įvykęs menininko Luko Svirplio performansas. Jis atbulomis nuėjo beveik penkis kilometrus nuo Seimo rūmų iki Vilniaus miesto apylinkės teismo, kur vyko paskutinis posėdis dėl homofobinio užsipuolimo prieš jį ir jo buvusį partnerį.
Šio performanso metu jis dėvėjo savo sukurtą ir šiuo metu parodoje eksponuojamą dryžuotą kalinio kostiumą su LGBTQ+ simboliais – pasididžiavimo vėliava bei rožiniu trikampiu, naudotu holokausto metu. Būtent šiuo simboliu Antrojo pasaulinio karo metais buvo pažymimi homoseksualūs asmenys.
Pasak kostiumo autoriaus, šis kostiumas sentimentaliai jam yra labai svarbus, nes primena šį reikšmingą įvykį Lietuvos visuomenėje. „Man buvo svarbu kelti klausimą, ar žmogaus teisių trūkumas neįkalina mūsų visų? Performansas buvo mano būdas atkreipti dėmesį į šią problemą“, – sako mados dizaineris.
Ši asmeninė patirtis tapo bakalauro darbo dalimi, o vėliau išsivystė į parodą „Patys kaLTi“. Kūryba menininkui tapo ir savotiška terapija: „Supratau, kad menas gydo ne tik žiūrovą, bet ir kūrėją. Ruošdamas šią kolekciją, aš sutaupiau pinigų terapijoms“, – atviravo L. Svirplys.
Bendradarbiavimas su menininkais
Ši paroda išskirtinė ir tuo, kad buvo sujungta fotografija su drabužių dizainu. „Lietuvoje dar vis menininkai vangiai kuria kolaboracijas, ypač mados pasaulyje. Man atrodo, kad susijungę mes taip gražiai galim vienas kitą papildyti ir atrasti naują rezultatą“, – sako dizaineris.
R. Jankauskaitė, kuri sukasi mados pasaulyje ne vienerius metus, pabrėžia, kad problema slypi mažoje Lietuvos rinkoje. „Visi nori išgyventi, o tada atsiranda priešiškumas. Manau, kad jau reikia mums keisti požiūrį ir daugiau bendradarbiauti“, – mąstė mados fotografė.
Kaltės paradoksas
Instaliacijos palietė įvairias temas – nuo religijos, galinčios suvienyti, bet ir įkalinti, iki moterų laisvės klausimų. Vienoje celėje lankytojus pasitiko „Drag“ karalienė, persikūnijusi į Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Įdomu tai, jog ant manekeno veido užklijuotas Pop muzikos ikonos Madonnos veidas. Tokiu būdu autorius norėjo žaismingai sugretinti religijos ir pramogų industrijos ikonas.
Kitoje celėje galima išvysti dvi moteriškas figūras, uždarytas kalėjime. Pagrindinis elementas tampa kasos, kurios driekiasi per visą kameros plotą. Anot parodos autorių, norėjosi pakalbėti ir apie lyčių stereotipų nelaisvę, todėl surištų plaukų metafora puikiai tinka.
Anksčiau palaidų plaukų rodymas mūsų visuomenėje reiškė gašlumą. „Iš vyresnių žmonių dažnai girdėdavau, kad būtinai reikia susirišti plaukus, nešioti skarelę ant jų. Tai irgi yra nelaisvė. Aišku, nepamirškime ir bendro pasaulio konteksto, ypač moterų teisių bei atviro kūno vaizdavimo problemų“, – savo mintimis dalijasi L. Svirplys.
Kita instaliacija – „pelėsinis paltas“, simbolizuojantis, kaip nelaisvė gali įkalinti net tavo lovoje, jei bijai išeiti iš namų, tobulėti ir būti savimi. Lova ir kalėjime, ir namuose – saugiausia vieta pasaulyje.
Unikali atmosfera
Parodoje eksponuojamos fotografijos perteikė ne tik savitą estetiką, bet ir padėjo atkurti autentišką buvusio kalėjimo interjero atmosferą. Kai kuriose celėse išlikę kalinių iš žurnalų iškarpytų popierinių koliažų. Būtent šie radiniai įkvėpė R. Jankauskaitę atspausdinti kolekcijos nuotraukas ir paversti jas meniniu motyvu.
Kai kurios fotografijos buvo pritvirtintos prie sienų taip, lyg jos ten būtų buvusios dešimtmečius. Anot fotografės, ji siekia ne tobulo, o įdomaus rezultato, kuris unikaliai perteiktų mados patirtį.
„Ten likę įvairūs unikalūs užrašai, dekoracijos, kaip per visas lubas iškabintos žvaigždutės. Kitose celėse galima užuosti ir išlikusį kvapą. Ta fotografija tik papildo tai“, – sakė parodos kūrėja.
Anot menininko L. Svirplio, nuotraukos suteikia parodai gyvybingumo. Kadangi drabužiai yra eksponuojami ant manekenų, parodos lankytojams galbūt sunku įsivaizduoti, kaip kostiumai atrodo ant realaus žmogaus kūno. Šį vaizdą atskleidžia nuotraukos, kuriose įamžinti kostiumų kolekcijos modeliai.
Mados dizaineris taip pat priduria, kad parodoje demonstruojami rūbai nėra skirti vien tik parodai. Jo sukurti kostiumai gali būti pritaikomi įvairioms progoms.
Simboliai detalėse
Parodoje gausu detalių ir simbolių. Vienas iš jų – žalias gvazdikas, įmautas į teismo bylos įmautę. Šį simbolį naudojo anglų dramaturgas Oskaras Vaildas, norėdamas sukurti simbolį tarp LGBTQ+ bendruomenės kaip slaptą komunikacijos simbolį.
„Mes bandėme eiti per simbolius ir kelti svarbius visuomenei klausimus. Meno tikslas ir yra keisti nusistovėjusį požiūrį“, – pabrėžia mados fotografė.
Ši paroda – ne tik mados kolekcija ar performansas, bet ir edukacinė patirtis. Ji kviečia žiūrovą pergalvoti laisvės ir nelaisvės sąvokas bei suvokti, kad stereotipai, priešiškumas ir religinių ar tradicinių normų dogmos gali įkalinti ne mažiau nei tikros grotos.
