Garsioji Audrey Hepburn yra sakiusi: „Kiekvienai moteriai tinka tam tikras raudonos spalvos atspalvis.“ Raudoni lūpų dažai reiškia moteriškumą, galią, gundymą, o jų istorija ir simbolizmas – kur kas įdomesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Raudonas lūpdažis – neatsiejamas dažnos moters kosmetinės elementas, net jei daugelis drovisi ar vengia jį nešioti kasdieniškai. Tačiau iš kur jis atsirado? Pažvelgus į istorines nuotraukas ir paveikslus, atrodo, kad moterys raudona puošėsi nuo neatmenamų laikų. Ir iš tiesų, kai kurie istorikai mano, kad raudoną lūpdažį išrado senovės šumerai (3500 m. pr. m. e. Pietų Mesopotamijoje), sutrynę į miltelius raudonas uolienas. Kiti šį išradimą priskiria senovės egiptiečiams ir teigia, kad Kleopatrai ir kitoms Egipto valdovėms ryškiai raudona vaškinė pasta lūpoms buvo kuriama iš sutrintų vabzdžių.
Raudona lūpų puošmena, kaip ir šiandien, buvo laikoma socialiniu signifikantu, perteikiančiu daugybę subtilių reikšmių. Priklausomai nuo vietovės ir amžiaus, šis vizualinis pareiškimas signalizavo apie koketišką gundymą, socialinio statuso deklaravimą, turto demonstravimą ar tiesiog pasitikėjimo savimi ženklą. Daugeliu atžvilgių raudonas lūpdažis ir šiandien signalizuoja apie visus šiuos dalykus.
Ne tokioje tolimoje praeityje, 1912 metais, amerikietės kovojo už lygias moterų teises (įskaitant teisę balsuoti). Sufražistės, norėdamos atkreipti dėmesį į savo protesto akciją, dažėsi lūpas raudonai. Tai buvo nepriklausomos, emancipuotos moters ženklas, nors raudonas lūpdažis tuo metu buvo laikomas gana skandalingu ir nepadoriu. Būtent todėl jos jį ir rinkosi. Tai buvo subtilus maišto aktas: moterys dažėsi raudonais lūpų dažais, norėdamos šokiruoti vyrus ir pareikšti apie savo nepriklausomybę.
Nors praėjo daugiau nei šimtmetis, raudonas lūpdažis iki šiol dažnai dar laikomas gana skandalingu. Jei ne skandalingu, tai bent jau tikrai seksualiu – nuo Marilyn Monroe „Džentelmenai renkasi blondines“ laikų iki šių dienų kino žvaigždžių ir dainininkių raudonų lūpų simbolika išlieka akivaizdi.
„Dažniausiai raudona spalva siejama su meile, aistra, energija, kartais ir su pykčiu ar pavojumi, – pasakoja spalvų analizės ekspertė Silvija Narušytė. – Šviesesni raudonos atspalviai dažniausiai kalba apie romantiką ir jaunatviškumą, o ryški raudona – aistringą meilę ir gyvybingumą. Tamsesni atspalviai, tokie kaip vyšninė ar vyno spalva, dažnai perteikia rafinuotumą, prabangą ir gilesnes emocijas.“
S. Narušytė teigia, kad žmonės, kurie renkasi raudoną spalvą, dažnai yra drąsūs, pasitikintys savimi ir linkę išsiskirti iš minios, o – intravertai ir ramesnio būdo žmonės gali vengti tokių ryškių akcentų. Ši spalvos teorija, žinoma, galioja ir lūpų dažams, ypač jiems: „Nors, žinoma, raudonos lūpos gali būti pasirinkimas, priklausantis ne tik nuo asmenybės, bet ir nuotaikos, progos ar tiesiog noro trumpam pasikeisti.“
Raudona spalva asocijuojasi su galingomis emocijomis, nes aktyvuoja nervų sistemą, gali padidinti širdies ritmą ir kraujospūdį. Dėl šios priežasties raudona gali sustiprinti pasitikėjimą savimi ir motyvuoti veikti. Tiesa, spalvų analizės ekspertė perspėja, kad raudonos spalvos poveikis emocijoms gali būti ir neigiamas: „Ji gali sukelti stresą, nerimą ar net agresiją. Raudona dažnai naudojama reklamoje, nes pritraukia dėmesį ir skatina greitus sprendimus, impulsyvumą.“
Neigiamos asociacijos su raudona spalva buvo pastebimos ir senais laikais, ypač moteriškumo kontekste. Kadaise raudonas lūpdažis, o kartais ir pati raudona spalva, buvo glaudžiai siejami su raganavimu ir juodąja magija. Įvairiose okultinėse tradicijose raudona spalva simbolizuoja galią, aistrą ir gyvybingumą. Ji būdavo naudojama ritualuose šioms energijoms prišaukti, tad galbūt ne taip jau keista, kad XVII amžiuje Anglijoje raudoni lūpų dažai buvo uždrausti įstatymu, remiantis prielaida, kad moterys juos naudojo kaip priemonę vyrams „įvilioti“ į santuoką. Už tokį nusižengimą jos būdavo apkaltinamos raganavimu.
Panašūs įstatymai galiojo ir kolonijinėje Amerikoje, kur santuoka galėjo būti anuliuota, jei paaiškėdavo, kad moteris iki sužadėtuvių dažėsi lūpas raudonai. Net po to, kai raganų medžioklės šėlsmas baigėsi ir dauguma žmonių nustojo tikėti prietarais, ryškiaspalvės kosmetikos naudojimas Vakarų pasaulyje buvo labiau siejamas su teatro aktorėmis ar laisvo elgesio moterimis, o ne garbingomis damomis.
Kartais galima pamanyti, kad šie stereotipai nedingo iki šiol, ne vieną sykį esame girdėję, kad tėvai neturėtų leisti jaunoms mergaitėms ir paauglėms dažytis lūpų ryškiomis spalvomis, neva tai – suaugusiųjų reikalas, prastas skonis ar pernelyg seksualus gestas. Tačiau spalvų analizės ekspertė S. Narušytė teigia, kad šiais laikais raudonas lūpdažis nebėra laikomas kažkuo nepadoriu: „Nors tam tikrais atvejais raudonos lūpos vis dar gali turėti maištingą atspalvį, dabar jos laikomos klasikiniu grožio simboliu, kuris turbūt jau niekada neišeis iš mados.“
