Pasibaigus „Eurovizijos“ nacionalinėms atrankoms, nugalėtojų grupė „Katarsis“ sulaukė ne tik didžiulio visuomenės dėmesio bei palaikymo, bet ir su juo atkeliavusios neigiamų komentarų lavinos.
Virtualioje erdvėje kasdien diskutuojama apie grupės įvaizdį, kūrinį ir jo atlikimą, atskleidžiant skaudžią socialinių tinklų realybę, su kuria susiduria daugelis jaunosios kartos atstovų.
Svetimus – „sunaikinti“, savus – palaikyti
Socialinių mokslų daktaras, psichologas bei lektorius Tomas Lagūnavičius pastebi, kad šiais laikais žmonės vieni su kitais stipriai konkuruoja ir labai aiškiai skiria, kas yra savi ir svetimi, todėl atsiranda stiprios nuomonės ir dar stipresnis jų reiškimas komentarų skiltyje.
„Jei setimi – jie visi turi „mirti“, mes turime juos „sunaikinti“, o savus reikia palaikyti“, – teigia specialistas. Šį reiškinį dar labiau sustiprina ir tai, jog dabar galime matyti daug socialių subkultūrų, kurios nori būti viena už kitą pranašesnės, todėl neigiami komentarai pasireiškia dažniau nei bet kada, o atsakomybės yra atsikratoma.
Socialinių tinklų vartotojai, pasak T. Lagūnavičiaus, yra nusivylę, pavargę ir užpykę, todėl jiems reikia erdvės, kurioje jie galėtų tai išreikšti.
Pykčio slopinimas – kultūrinė problema
Kita opi problema, su kuria susiduria mūsų visuomenė, ir dėl kurios kyla tiek pykčio socialinėse medijose, pasak psichologijos doktorantės, neurobiologės Vitalijos Navickės, yra pykčio slopinimas. Būtent slopinant pyktį gimsta pasyvi agresija, iš kurios išsivysto ir neigiami komentarai.
„Mes esame kultūriškai mokyti pyktį ir agresiją slopinti, ją ignoruoti. Manome, kad negalime tam tikrų dalykų žmogui sakyti į akis, nes būsime palaikyti nemandagiais ar stačiokiškais, todėl žmonės bando tas susikaupusias emocijas „nustumti“ į šalį“, – sako specialistė.
Ironiška, tačiau didelę dalį neigiamų komentarų rašo žmonės, kurie realiame gyvenime atrodo „angeliukai“. „Kai nagrinėjama, kas komentarus parašė, yra nustembama, kad juos dažnai rašo profesoriai, mokytojai ir žmonės, kurie dirba su vaikais“ , – pastebi V. Navickė.
Vitalija taip pat išskiria ir perkėlimo fenomeną, kai žmogus, patyręs neigiamas emocijas iš aukštesnio socialinio statuso asmens, išlieja savo pyktį ant silpnesnio ar pažeidžiamesnio dėl baimės nukentėti. „Todėl, jei yra galimybė „išsiputoti“, tarkime, komentaruose po straipsniu apie įžymybę, jie tuo pasinaudoja“ , – sako ji.
Vitalija Navickė.
Anonimiškumas realizuoja slaptas žmogaus svajones
Įžeidžiančių komentarų priežastimi tampa ir anonimiškumas – dalis komentatorių savo vardus dengia po slapyvardžiais, o rašomais žodžiais bando įgyvendinti „drambliuko“ svajones. „Žmonės turi daug „aš“. Realiam gyvenime mes vaidiname vieną vaidmenį, o socialinėje medijoje mes galime suvaidint daugybę, todėl žmonės prikuria savo naujų asmenybių ir bando jas realizuoti, ko realiam gyvenime gal ir nepadarytų“ , – pastebi T. Lagūnavičius.
Įdomiausia, kad, pasak psichologo, mūsų centrinė nervų sistema nelabai skiria realų pasaulį nuo to, kuris yra internete, todėl malonumas tampa daugialypis ir pasidaro žymiai lengviau būti kažkuo internete nei realybėje.
Neigiami komentarai – šio amžiaus tragedija
„Jau dabar pastebiu, kad daug žmonių savimi labai nepasitiki, o tai didele dalimi yra ir socialinių tinklų kaltė. Tai tie neigiami ir ypač anoniminiai komentarai, kurie gali būti net nesusiję su realybe, yra šio amžiaus tragedija. Ir jaunimą nuo to reikia saugoti“ , – nuomone dalinasi Vitalija.
Ji teigia, kad mus veikia ne tik mums tiesiogiai adresuoti komentarai, bet ir tie, kuriuos perskaitome to kitų įrašais: „Žmonėms yra evoliuciškai duota, jog mes stebėtume situacijas, kurios mums pavojingos ir tiesiogiai, ir potencialiai. Tai jei žmogus pamato, kad kitą žmogų apkalbinėja dėl, tarkime, kitokios plaukų spalvos, jis pats sau irgi prisitaikys mintį, kad turėdamas tokią pat plaukų spalvą esu nieko vertas“.
Tomas Lagūnavičius.
Jaunimas praranda santykį su savimi
Psichologė nuogąstauja, kad neigiami komentarai didina jaunų žmonių tikimybę prarasti santykį su savimi. „O įsivaizduokime jauną žmogų, kuris dar tik mokosi, kas yra gerai ir kas yra blogai, kuriam dar yra sunku išgirsti savo balsą. Kuriam raidos uždavinys yra surasti savo chebrą ir išeiti į savarankišką gyvenimą. Aplinkinių nuomonė tokiu atveju tampa labai svarbi“, – sako ji. V. Navickė taip pat baiminasi, kad tokie komentarai ir viešos apkalbos gali paskatinti jauną žmogų prarasti santykį su pačiu savimi.
Nekelkite nereikalingų reakcijų
Svarbiausias socialinių mokslų daktaro bei psichologo Tomo patarimas jauniems žmonėms yra išmokti nusistatyti kontakto ribas: „Turite suprasti, kad jausmų jums niekas sukelti negali, juos jūs sukeliate patys. Ką apie jus bepasakytų – jūs galite reaguoti kaip norite. Reakcijas jūs pasirenkate patys“.
Galiausiai specialistas primena, kad už savo jausmus žmogus atsako pats: „Jokie žmonės už sukeltus jums jausmus neatsako. Jie provokuoja, bet išsiprovokuojate tai jūs, o ne kažkas kitas“.
Psichologė, neurobiologė V. Navickė tam pritaria ir priduria, kad blogus komentarus internete rašantis žmogus rašo ne apie kitus. „Mes neapsaugosim jaunų žmonių nuo viso blogio pasaulyje, bet reikia didinti atsparumą. Reikia paaiškinti, kad tie žmonės, kurie rašo, jie iš tiesų kalba apie save. Gražus žmogus viduje gražiai ir anoniminiuose komentaruose rašys“, – teigia ji.
