Šiandien, kai mada persikėlė į ekranus, o socialiniai tinklai kasdien diktuoja, kas yra geidžiama, iš naujo klausiame savęs: kas iš tiesų yra prabanga? Ar statusą matuojame gausa ir logotipais, ar pradedame vertinti kokybę ir asmeninį santykį su tuo, ką dėvime?
Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjęs terminas „frugal chic“ (liet. taupus stilius) atskleidžia (ne)naują stiliaus filosofiją – tai ne tik mada, bet ir gyvenimo būdo manifestas. Tai lyg pasipriešinimas greitosios mados ir perdėto vartojimo triukšmui, primenantis, kad prabanga neturi nieko bendra su prekių ženklų demonstravimu, impulsyviu pirkimu ar nuo drabužių lūžtančia spinta.
Paradoksalu, kad ši kryptis radosi socialinių tinklų, ypač „TikTok“, mikrotendencijų eroje, tačiau lyg priešnuodis jai – vietoj tarnavimo naujoms tendencijoms siekiama išgryninti spintą, atsisakyti pertekliaus ir atrasti prabangą ilgalaikėse investicijose bei tvariuose pasirinkimuose.
Kaip pastebi buvęs modelis, finansų ir mados turinio kūrėja Mia McGrath, tapusi viena iš šio termino pradininkių: „Tai moteris, kuri atrodo prabangiai, bet protingai elgiasi su pinigais. Ji žino, kur galima išleisti daugiau, o kur pataupyti. Ji vertina ne etiketę, o medžiagos kritimą, siūlių kokybę ir tai, kaip drabužis tarnauja ilgainiui.“
„Frugal chic“ nėra apie nuolatinį naujų daiktų troškimą, o apie pagarbą tam, ką jau turi savo garderobe. Kiekvienas drabužis turi atlikti funkciją, būti dėvimas, mėgstamas ir derinamas įvairiais būdais.
Brangi palaidinė, apsivilkta tik dviem progoms, praranda savo vertę tiek finansiškai, tiek stilistiškai. Kur kas prasmingiau investuoti į drabužį, kuris gyvena spintoje, leidžia kurti daugybę derinių ir tampa stiliaus parašu. Tas pats pasakytina ir apie kosmetinę ar parfumeriją – juk mums nereikia dvidešimt skirtingų atspalvių lūpų dažų ar pilnos lentynos kvepalų, jei purškiamės vos keliais?
Ši estetika kalba apie kūrybiškumą ir universalumą – kai skarelė tampa diržu, suknelė papildomu sluoksniu, o vos vienos poros kokybiškai pasiūtų kelnių bei džinsų užtenka visam sezonui.
Kitaip tariant, stilius gimsta ne iš gausos, o iš gebėjimo žaisti su tuo, ką jau turi, ir pirkti tik tai, kas apgalvota. Čia įdomu ne tai, ką nusipirkai, o kur radai, kiek tarnavo, kaip pritaikei ir kiek kartų dar planuoji vilkėti.
Tai atspindi ir kapsulinės spintos logiką – dažniausiai tai neutralios spalvos, klasikiniai siluetai, subtilūs kirpimai, švarios linijos ir aksesuarai, kurie nerėkia, o papildo ir suteikia charakterio. Minimalizmas, kuris nėra nuobodus, o natūraliai prikausto dėmesį.
Ši kryptis kalba apie sąmoningą pasirinkimą, tačiau ne moralizuojančiu tonu, o per vidinę laisvę rinktis kitaip. Tai ir finansinė branda – atsisakymas pirkti dėl įvaizdžio, logotipo ar momento įspūdžio. Čia kur kas įdomiau atrasti nišinius prekių ženklus ar lobį iš antrų rankų, atnaujinti seną rankinę ar persiūti sagas paltui. Vietoj naujo daikto renkantis naują istoriją.
