Pakalbėkime plačiau, kodėl tėvas turi įsitraukti į vaiko gyvenimą ir ką daryti, jeigu tokio tėvo vaikystėje neturėjote?
Pasitikėjimo ugdymas yra svarbus vaiko raidos etapas. Šiame etape kūdikiai sužino, ar jie gali pasikliauti aplinkiniais ir kiek patikima bei nuspėjama yra jų socialinė aplinka.
Tradiciškai kalbant apie kūdikių ir ikimokyklinukų raidą, daug dėmesio skiriama „geros“ ar bent jau „pakankamai geros“ motinos (garsus Donaldo Vinikoto posakis) problemai. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, kad būti „pakankamai geru“ tėvu? Manau, šiais laikais šios rolės atitikimas tai yra rimtas vyro pasiekimas.
Svarbu, kad „tėčio statusą“ įgijęs vyras taptų lygiaverčiu tėvu savo vaikui. Taigi tėtis atlieka lemiamą vaidmenį vaiko separacijos nuo motinos metu. Jis – vedlys į išorinį pasaulį.
Pirmasis vaiko atsiskyrimas nuo motinos įvyksta jam sulaukus trejų metų. Tuo metu vaikui svarbu, kad įvykus separacijai nuo motinos, jo lauktų ir sutiktų patikimas tėtis. Kaip tėtis gali išlaikyti patikimo tėvo funkcijas?
Pirmiausia, svarbu, kad vaikas iš tėvo gautų signalus: „Tu esi mano, aš esu su tavimi, aš esu už tave“. Taip pat labai teigiamai vaiką veikia kokybiškas laikas kartu. Prisiminimai apie tai, kaip vaikystėje kažką veikėme kartu su tėčiu, kaip tėtis mus mokino, pritarė, išklausė, suteikia didžiulę emocinę atramą tolesniame žmogaus gyvenime.
Pasitikėjimas, tėčio vaidmens svarba, kai jo nėra šalia. „Tėtis nusprendė, tėtis nepritars“ – šios frazės gali būti labai veiksmingos.
Universtitete to nemoko
Daugelį šimtmečių buvo manoma, kad rūpintis vaikais ir dalyvauti jų gyvenime yra moters vaidmuo. Vis dėlto šiandien labiau paplitęs šeimos modelis, kuriose partneriai yra lygiaverčiai tėvai.
Vyrai, vykdydami tėviškas pareigas, gali susidurti su sunkumais. Iš pradžių motina ir vaikas yra susilieję: pirmiausia – fiziškai, o paskui tai tęsiasi, kai moteris žindo. Būtent tada vaikas atpažįsta tik motinos figūrą. Čia atsiranda iššūkiai tėčiui.
Visų pirma, vyras pradeda jausti, kad moteriai jo nebereikia. Aišku, jis apie tai nekalba, protu suvokia, jog toks šeimos etapas, tačiau nesąmoningai jam kyla tokia baimė. Jeigu moteris lieka ir toliau taip stipriai susiliejusi su vaiku, tėvas pradeda suvokti vaiką kaip „konkurentą“, „varžovu“ nesirūpinama. Būtent dėl šios priežasties tiek daug vyrų neįsitraukia į rūpinimąsi vaiku tiek, kiek galėtų.
Vaiko gimimas – iššūkis kiekvienai porai, jauniems tėvams turiu keletą rekomendacijų. Pirma, pasidalykite atsakomybę už vaiko priežiūrą arba rūpinimąsi juo. Svarbu, kad kiekvienas iš tėvų būtų įtraukiamas į šį procesą. Antra, suteikite mamai galimybę pailsėti ir skirti laiko sau. Taip pat, pagal galimybę, kartą per savaitę pabūkite tik dviese. Nebūtina net eiti į miestą, visada galima ką nors nuveikti ir namuose.
Vis dėlto svarbiausia yra dialogas. Niekas taip nesustiprina santykių, kaip pokalbiai su partneriu, kai galite šnekėtis apie viską ir dalintis savo jausmais vienas su kitu.
Taip pat dažnai iš moterų girdžiu, jog jų vyrai jaučiasi blogai nesusitvarkydami su tėvo vaidmeniu. „Mano vaikas manęs nepripažįsta kaip tėvo, tikriausiai nesu tam tinkamas, man nesiseka“ – tokių minčių kyla bene kiekvienas vyrui. Liūdna, kai daromos išvados, jog nesusitvarkydamas galiu fokusuotis į kitus dalykus, kur sekasi geriau: į darbą, sportą ir kitą veiklą.
Vyras mokosi būti tėvu taip pat, kaip ir moteris mokosi būti motina. Deja, tėvystės universitete nemoko, todėl vyras dirbti su savimi čia ir dabar.
Tėtis = atrama
Tėčio figūra – tai stipri atrama, padedanti vaikams įveikti sunkumus suaugusiųjų gyvenime.
Tėčiai skiriasi nuo mamų tuo, kaip jie bendrauja su vaikais. Tėtis parodo vaikui, kas yra atkaklumas, aktyvumas, o kartais net ir rizika. Tinkamas šių savybių ugdymas saugioje aplinkoje su saugiu suaugusiuoju (tėčiu) leidžia vaikams pasiekti geresnių rezultatų socialinėje ir darbo aplinkoje suaugus.
Tėtis taip pat yra susijęs su lytine tapatybe. Nuo 3 iki 6 metų formuojasi vaiko meilės ir lytiškumo struktūra. Berniukams svarbu matyti tėvo figūrą ir su juo bendrauti, o mergaitei – suvokti, koks gali būti vyras.
Mergaitėms tėčio dėmesys yra ypač svarbus, nes per judviejų bendravimą jai formuojasi savivertė. Tėčio dėmesys arba jo trūkumas – tai – lyg atsakymas į klausimus, ar ji graži, protinga, įdomi? Taip pat bendraudama su tėčiu mergaitė kuria saugumo jausmą. Ji žino, kad tėtis yra šalia ir gali ją apginti. Ir, žinoma, mažoji perima moters ir vyro elgesio modelį.
Ji stebi mamos ir tėčio santykius ir tai, kaip jie bendrauja tarpusavyje.
Berniukas, stebėdamas tėtį, kuria savo tapatybę: „Noriu būti kaip tėtis“ – dažnai galime išgirsti iš berniukų. Jis kartoja viską, netgi kaip tėtis kalba su mama: kopijuoja gestus, net kalbėjimo manierą. Tai reikšmingas elgesio modelis, nes tėtis yra asmuo, į kurį berniukas lygiuojasi: jeigu galima tėčiui, vadinasi, galima ir jam.
Trumpai, tėvo figūra atlieka šias funkcijas:
⁃ Pripažinimas ir vieta pasaulyje
⁃ Ribos ir hierarchija
⁃ Vidinė atrama
⁃ Tapatybė, lytiškumas
⁃ Separacija ir individualizavimas
Taigi nuo 2 metų amžiaus tėvas tampa svarbia figūra vaikui, ir jo reikšmė su kiekvienais metais tik didėja. Jei viskas klostosi gerai, vaikas gauna stipriausią įmanomą pagrindą suaugusiųjų gyvenimui.
Jei tėtis buvo „šaltas“
Ryšio su tėvo figūra deficitas vaikystėje turi įtakos pasitikėjimui savimi, saugumo jausmui. Taip pat vaikas gali turėti problemų su ribų nustatymu: ką aš pats galiu ir ko negaliu daryti ir taip pat koks elgesys yra tinkamas mano atžvilgiu, o kas man yra nepriimtina.
Be to, tėvo trūkumas vaikystėje veikia žmogaus savivertę: „Kas aš esu?“, „Koks aš?“, t. y. savęs priėmimas ar nepripažinimas, supratimas, ką sugebu ir ko negaliu pasiekti.
Tėvo trūkumas stipriai veikia ir asmeninių santykių scenarijus. Dažniausiai, kai mergina tampa suaugusi, ji ieško vyresnio už save partnerio, kuris ja rūpintųsi ir besąlygiškai mylėtų. Kartu tokiuose santykiuose mergina ar moteris gali būti pakankamai savanaudiška, kaprizinga. Ji visą laiką yra maža. Kadangi vaikystėje ji negavo meilės, šilumos, ji reikalaus jos iš partnerio dvigubai daugiau.
Galimas ir kitoks scenarijus: moteris rinksis šaltus, narciziškus, vyrus, kurių dėmesį reikia užsitarnauti. Ji visą laiką stengsis užsitarnauti jų meilę, tapti geresne, kad mylimojo širdis atšiltų ir jis pamatytų, kokia nuostabi moteris yra šalia jų.
Tėčio trūkumas veikia ir savirealizaciją – gebėjimą veikti, pristatyti save, rizikuoti, kurti naujus dalykus, eiti savo keliu. Puikus pavyzdys, kai vaikystėje žmogus turėjo „šaltą tėvą“, jis siekia visuomet būti geriausiu visur. Nesąmoningai jis nori įrodyti svarbiam suaugusiajam, šiuo atveju – tėvui, kad yra geriausias ir tokiu būdu uzsitarnauti jo dėmesį ir meilę. Begaliniai pasiaukojimai vardan pasiekimų – to pasekmė.
Jei vaikystėje turėjote tvirtus pamatus, jums nereikia niekam nieko įrodinėti. Į realizaciją žiūrite ramiai, tiesiog darote tai, kas jums patinka ir turite sveiką požiūrį į darbą ir poilsį, turite tam tikrą balansą.
Dovanoti sau saugumo jausmą
Dažnai klientams kyla klausimas, kaip suteikti sau saugumo jausmą, jei tėvas vaikystėje to padaryti negalėjo?
Psichologijoje yra tokia sąvoka kaip „gero tėvo vaizdinys“. Pasitelkę technikas ir pratimus galite užauginti savyje „gerą tėvą“, nepriklausomai nuo to, kokį tėtį turėjote iš tikrųjų.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad klientai apie savo tėvą kalba mažiau nei apie motiną, todėl pirmajame etape užduotis yra įvesti tėvo figūrą kaip tokią į kliento lauką. Tai nelengvas procesas, jam reikia laiko, tačiau jis padės suteikti saugumo jausmą pačiams sau ir pasirūpinti savimi.
Įsitraukimas kuria ryšį
Tėtis – tai toks pat svarbus vaidmuo, kaip ir motina. Norint pagerinti ryšį su vaiku, teks pradėti ugdyti save: mažiau telefono, daugiau bendravimo su vaiku. Svarbu palaikyti vaiko pomėgius, derinti darbą ir laiką su šeima. Svarbiausias ryšio stipriklis yra įsitraukimas. Kuo labiau esate įsitraukęs į jūsų vaikui svarbius procesus, tuo stipresnis tampa jūsų ryšys.
