Dukart aplankyta Japonija, keli kartai Londone, Paryžiuje, Ispanijoje, septyni kartai Oregone, San Fransiske, Sietle ir mažiausiai 15 kartų kirsti Ramiojo ir Atlanto vandenynai. Tiek yra aplankę Havajuose gyvenančios rašytojos Vaivos Rykštaitės vaikai Žemyna, Indraja ir Radvilas.
Nereikia visoms keliauti
Julesas Verne’as savo romane „Aplink pasaulį per 80 dienų“ Filijui Fogui ir jo bendrakeleiviui Paspartu negaili daugybės sunkių išmėginimų, bet, garantuotai, visus juos lengvai išspręstų su vaikais viena keliauti įpratusi mama.
„Nesvarbu, mama keliauja ar nekeliauja – svarbu, ar mama nepamiršo savęs ir daro tai, ką ji nori daryti. Verta rodyti pavyzdį vaikams, kad nors jie yra patys svarbiausi, esu ir aš, mama, o tai, kas mamai svarbu, galime daryti kartu. Jei mama nenori keliauti, ji nėra mažiau vertinga už tą, kuriai norisi.
Bet jei jau norisi, niežti padus, kartu galima pasiimti ir vaikus. Vaikai ko nors išmoks tiek ir namuose, tiek ir keliaudami, bet per keliones, atrodo, jie mokosi greičiau. Dažnai grįžusi iš kelionių pastebiu vaikų vystymosi šuolį – gal teigiamas stresas ir aplinkos pakeitimas priversdavo kažką greičiau išmokti? Nežinau, bet labai smagu keliauti su vaikais“, – šypsosi Vaiva.
Pirmas dublis
Pirmą kartą su vaiku ir be vyro Vaiva iškeliavo tuomet, kai Žemynai buvo dveji.
„Žinau, skambės ekstremaliai, bet tuo metu buvau tris mėnesius nėščia su Indraja. Mes vienos pirmą kartą skridome į Japoniją. Neskaičiuoju kelionių į Lietuvą, nes tikrai prieš tai skridau su Žemyna ir į gimtinę, bet ši kelionė buvo kitokia“, – prisimena rašytoja.
Mama ir dukra keturias dienas buvo Tokijuje – Vaiva rezervavo mažytį „Arbnb“ butą, dienomis jos lankydavo muziejus, zoologijos sodą, parkus, pramogas derindamos su mergaitės pietų miegu.
„Tikrai šauniai praleidome laiką ir užmezgėme dar tvirtesnį ryšį su dukra“, – džiaugiasi mama.
Iš Tokijo jos skrido į Lietuvą, pabuvo čia kelias savaites ir vėl per Japoniją grįžo į namus Havajuose.
„Sekėsi labai gerai, bet, aišku, buvo ir kuriozų. Buvo trečias nėštumo mėnuo, vienu metu labai pykino, sunkiai sekėsi rasti ką valgyti, bet vis dėlto tai buvo pozityvi ir praturtinanti patirtis. Vienas gražiausių prisiminimų, kai mažytė dvejų metukų Žemyna prieš miegą gulėdama ant japoniško tatamio pasakoja, ką mes nuveikėme per dieną. Ji vardijo vardijo, nors dabar to ir neatsimena“, – prisimena V. Rykštaitė.
Ji tikina, kad kelionės jai nekelia nuogąstavimų, ir labiau vadovaujasi posakiu „Bijai – nedaryk, darai – nebijok“. „Jei skrisčiau į trečiojo pasaulio šalį, bijočiau, bet keliaujant į vieną saugiausių valstybių pasaulyje nelabai yra ko bijoti. Vaikai gali susirgti ir namuose – Havajuose esu buvusi ne kartą skubios pagalbos skyriuje, o keliaudama – niekada“, – ramiai paaiškina moteris.
Dar viena Vaivos taisyklių keliaujant su vaikais – pasiimti tik tuos daiktus, kurių žino, kad reikės. Net ir paklausta, kaip ji susiruošė kelionei su dukra į Japoniją, ji atsako: „Nusipirkau „Lonely Planet“ gidą apie Japoniją.“ Nors daugelis būtų pasistengę pasiruošti daugybę mantos.
„Ko reikia kelionei? Kaip mama gali nežinoti, ko reikia važiuojant kažkur su vaiku, pavyzdžiui, į Palangą. Tai to paties reikės skrendant į Paryžių ar Japoniją. Pasiėmiau sauskelnių, rūbų persirengti, užkandžių ir porą žaisliukų. Jei pažįstu savo vaiką, žinau, kiek laiko kur praleisime, – tad ir prireikia visko, ką pasiimu, nesidedu, ko nereikėtų“, – paaiškina ji.
Vaiva džiaugiasi, kad pirmoji kelionė atskleidė, kaip smagu keliauti dviese su vaiku, ir iki dabar ji stengiasi nuolat tai daryti. Dabar Žemynai dešimt ir neseniai ji su mama buvo dviese nuskridusios porai dienų į Honolulu. „Nesvarbu, kad ir trumpos tos kelionės, bet jos daug reiškia tėvams ir vaikams – tai toks ryšio kūrimas per keliones, dar kartą tai sužinojau ir pasitvirtinau“, – įsitikinusi ji.
Antras dublis
Pirmasis pasakojimas apie kelionę buvo lyg pasivaikščiojimas rojaus sode, o patirtis pirmą kartą skrendant su dviem vaikais buvo priešinga.
„Sunkiausia kelionė buvo tada, kai pirmą kartą skridau per Atlantą ir Ramųjį vandenynus viena su dviem vaikais. Indrajai buvo 3–4 mėnesiai, Žemynai – 3 metukai. Ji buvo per maža, kad palaikytų kūdikį, tad net į tualetą teko eiti su kūdikiu. Laikas skiriasi, tad Žemyna giliai įmigo, man teko nešti du vaikus ir lagaminą – buvo labai sunku. Kilo logistinių ir fizinių „čia ir dabar“ iššūkių, prašiau žmonių pagalbos.
Iš Havajų vasarį išskridome apsirengę lengvais rūbais, nes šaltam orui tinkančius rūbus sudėjau į lagaminą, tikėdamasi juos oro uoste ir apsirengti, bet atskridus į Lietuvą lagaminas buvo dingęs kartu su vežimėliu ir autokėdute. Tad kai su šlepetėmis ir vasariniais drabužiais stovėjome oro uoste žiemą, jau ir apsiverkiau, nes buvau pervargusi.
Mama atvažiavo pasiimti manęs į oro uostą, į jos paltus suvyniotus vaikus pernešiau į mašiną, tada ėjau nuomotis automobilinę kėdutę iš automobilių nuomos punkto oro uoste, bet jie nenorėjo tik kėdutės nuomoti. Ir visi tie nesusipratimai nereiškia, kad su vaikais apskritai nereikėtų keliauti. Juokiuosi, kad nesvarbu, kur būsi – prekybos centre ar Japonijoje, – vis tiek vaikams reikės surasti tualetą, nupirkti užkandžių, spręsti jų konfliktus, tad kartais įdomiau vaikų rūpestėlius spręsti egzotiškame fone nei namų buityje“, – sako Vaiva.
Paklausta, kas sunkiausia keliaujant su vaikais, žinoma mama sako, kad ją visada labiausiai vargina laiko juostų skirtumai. Havajai yra nuošaliausias archipelagas žemėje, labiausiai nutolęs nuo civilizacijos, tad, kur šeima skristų, visur jaučiamas stiprus laiko skirtumas.
Aišku, nėra lengva ir fiziškai, o ypač kai vaikai maži. „Prieš ketverius metus su Radvilu skridau į Lietuvą. Kadangi jam nebuvo nė dvejų, jis neturėjo atskiros sėdynės, tad visas 11 valandų jį laikiau ant rankų ir nė karto nepadėjau. Tiesiog fiziškai sudėtinga laikyti, nugarą skauda, nemiga…“ – atsidūsta ji.
Trečias dublis
Vaiva susilaukė trečiojo vaiko, bet, kaip galima spėti, kelionių geno nepametė.
„Pirmą kartą viena su trimis vaikais skridau prieš metus, kai Radvilui buvo dveji. Ir vėl viena per visus tuos vandenynus ne pirmą kartą į Lietuvą, bet pirmą kartą su trimis. Šįkart skrydis buvo tikrai ramus, nes namuose vaikai filmukus žiūri retai, o per skrydį jie nelimituojami. Radvilas irgi gavo vietą, savo ausines, įsisiurbė į ekranus ir neatsitraukė.
Jei laukia ilgas skrydis su vaikais – nupirkite paminkštintas ausines, dedamas ant ausies viršaus, nes įkišamos, kurias nemokamai duoda lėktuvuose, nepritaikytos vaikams, jos iškrinta ir yra nepatogios. Tad viskas pavyko – įlipame, atsisėdame, snaudžiame, žiūrime filmukus, aš ir vyresnioji dukra paskaitome, tada išlipame ir įlipame į kitą lėktuvą ir taip pakartojame tris kartus. Aišku, pavargstame, neišsimiegame, bet atvykę išsimiegame ir viskas būna puiku“, – pasakoja V. Rykštaitė.
Ji juokiasi, kad jau dabar skrydžio metu gali pasirūpinti ir savimi. „Vaikams lėktuvuose neriboju filmukų, leidžiu valgyti, ką tik duoda, kad ir ledus, kad tik galėčiau pasnausti, paskaityti. Tai – mano rūpinimasis savimi, kad neišprotėčiau nuo jų nuovargio ir poreikių, o kai jau kur nors atvykstame, visiems būna smagu, įdomu, kartu leidžiamės į nuotykius“, – paprastai sako ji.
Keliaudama su vaikais ji visada sulaukia kitų pagalbos. JAV labiau įprasta patiems pasisiūlyti panešti krepšį, užkelti lagaminą virš galvos, panešti vaiką. Lietuvoje gal žmonės santūresni, bet, pasak rašytojos, irgi pasiruošę padėti, tik reikia nebijoti paprašyti.
Vaiva juokiasi, kad keliaudama su vyru ji tampa lyg vaiku, lyg svečiu – vyras pasirūpina tiek lagaminais, tiek dokumentais. „O kai jo nėra, visu tuo rūpinuosi pati. Be vyro kelionėse šiek tiek sunkiau ir liūdniau, nes labai smagu keliauti kartu“, – juokiasi rašytoja.
Ji ragina atsikratyti nepagrįstų baimių ir nekaltinti vyrų, jei šie nenori keliauti.
Tad ko reikėtų nepamiršti keliaujant su vaiku ar vaikais vienai mamai? „Vaiko. Ar į Palangą, ar į Japoniją – reikės to paties, galima pasidaryti kelionės daiktų sąrašą. Visko nereikia turėti, nes tikrai susirasite ar nusipirksite. Pavyzdžiui, mums kelionėje ir sauskelnės yra pasibaigusios, bet pasiskolinome iš kitos šeimos. Esu vaikų ausines pamiršusi, tad ranka prilaikiau duodamas lėktuve. Su vaiku ar be jo – keliaujant reikia turėti pasą ir banko kortelę“, – šypsodamasi primena V. Rykštaitė.
Šiais metais ji planuoja su Indraja nuskristi į Maujį arba Honolulu, su Žemyna aplankyti Čikagą, o vasarą su šeima atskristi į Lietuvą ir gal ką nors aplankyti netoli jos.
Vaivos rekomenduojami filmai įkvėpimui:
„Hideous Kinky“ – apie mamą (vaidina Kate Winslet), kuri su dviem dukromis keliauja po Maroką.
„Šokoladas“ su Juliette Binoche, kuri keliauja iš miestelio į miestelį su dukra.
