Užplūdus vasariškam karščiui daugelis susiduriame su gausesniu prakaitavimu, kuris yra natūrali organizmo reakcija siekiant sureguliuoti kūno temperatūrą. Tačiau kai kuriuos žmones gausus prakaitavimas vargina ištisus metus.
Kada padidėjęs prakaitavimas laikomas sutrikimu ir kaip jį kontroliuoti pasakoja odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė.
Padidėjusio prakaitavimo požymiai
Padidėjęs prakaitavimas, dar kitaip vadinamas hiperhidroze, nustatomas tuomet, kai kūno išskiriamas prakaito kiekis viršija tokį, kuris reikalingas normaliai kūno temperatūrai palaikyti.
Toks prakaitavimas gali pasireikšti nuo nežymaus odos paviršiaus drėgnumo iki smarkaus prakaito lašėjimo.
Pasak gydytojos, yra keli padidėjusio prakaitavimo tipai. Kenčiant nuo pirminio tipo sutrikimo padidėja tam tikrų kūno vietų, tokių kaip pažastys, delnai, pėdos, galva, prakaitavimas. Tuo tarpu antrinio tipo sutrikimas pasireiškia padidėjusiu prakaitavimu visame kūne.
„Natūralu, kad sportuojant, pakilus lauko temperatūrai ar patiriant trumpalaikį stresą, suprakaituojate. Tačiau jeigu pastebite, kad ėmėte gausiau prakaituoti, nors gyvenimo aplinkybės iš esmės nepasikeitė, gali būti, kad susiduriate su padidėjusio prakaitavimo problema“, – sako gydytoja J.Kantauskaitė.
Kenčia gyvenimo kokybė
Dažnu atveju padidėjęs prakaitavimas ima slėgti žmones, jie susiduria su darbo ir asmeninių santykių sunkumais, apriboja savo fizinę arba laisvalaikio veiklą. Neretas susiduria ir su psichologinėmis problemomis: kuklindamiesi drėgnų delnų atsisako paspausti ranką ar dėl šlapių marškinių renkasi karštą dieną dėvėti švarką.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad dėl per didelio prakaitavimo žmonės susiduria su psichologinėmis problemomis, panašiomis į tas, su kuriomis susiduria sergantys psoriaze ar kitomis lėtinėmis odos ligomis.
„Pavyzdžiui, pacientai, kuriems pasireiškia pėdų hiperhidrozė, šią būklę apsibūdina kaip „maudymąsis batuose“: juos vargina drėgmė avalynėje, kuri ne tik yra ideali terpė įvairių mikroorganizmų dauginimuisi, bet ir sukelia puokštę nemalonių jausmų“, – pasakoja gydytoja.
J.Kantauskaitė.
Priežastys gali būti įvairios
Yra manančių, kad kai kurie žmonės prakaituoja daugiau dėl didesnio prakaito liaukų kiekio.
Iš tiesų, visi žmonės turi panašų prakaito liaukų skaičių, tačiau kai kurių odoje esantys simpatiniai nervai sutrinka ir tampa hiperaktyvūs, todėl jie prakaituoja daugiau.
Priežasčių, kodėl prakaito liaukų aktyvumas sutrinka, gali būti daug. Padidėjęs prakaitavimas gali būti susijęs su genetika, hormoniniais pokyčiais, stresu bei tam tikromis ligomis.
J.Kantauskaitės teigimu, pirminio tipo (lokalus) padidėjęs prakaitavimas paprastai nėra konkrečios ligos simptomas, o prakaito liaukos yra aktyvesnės specifinėse vietose, pavyzdžiui, pažastyse.
Tuo tarpu antrinio tipo (viso kūno) padidėjęs prakaitavimas gali signalizuoti ir tam tikras ligas, pavyzdžiui, lėtinę infekciją, navikus, endokrinines ir neurologines ligas, menopauzę ar nerimo sutrikimus.
Botulino toksinas yra vienas veiksmingiausių gydymo būdų
Kylantis dėl ligos ar ne, gausus prakaitavimas gali būti gydomas. Šiuolaikinė medicina siūlo keletą būdų mažinti nepageidaujamą prakaitavimą.
Žmonėms, kurie serga antrinio tipo (viso kūno) prakaitų liaukų sutrikimu, gali būti skiriami vaistai, mažinantys prakaitavimą, tačiau jų panaudojimas labai ribotas dėl nepageidaujamų šalutinių reakcijų.
Kenčiantys nuo pirminio tipo (lokalaus) prakaitų liaukų sutrikimo gali būti gydomi jonofereze – elektros srovės procedūra, taip pat botulino toksino, dar vadinamo botoksu, injekcijomis.
Pasak klinikos gydytojos, botulino toksino injekcijos yra efektyvesnis gydymo metodas nei jonoferezė, nes jomis galima gydyti ne tik pėdas bei delnus, bet ir pažastis, galvos sritį.
Taikant šį gydymą, botulino toksinas suleidžiamas į gausiai prakaituojančias vietas, jis prisijungia prie presinapsinių nervų galūnių ir blokuoja signalus į raumenis ir prakaito liaukas.
Rezultatas pradeda jaustis per 5 dienas, o pilnai suveikia per 2 savaites. Prakaitavimas gydomose vietose nebepasireiškia iki vienerių metų. Atsistačius nervinėms galūnėlėms, prakaitavimas grįžta, bet dažnu atveju būna nebe toks intensyvus.
„Dažnai girdime mitą, kad užblokavus prakaito liaukų receptorius vienoje kūno vietoje, pavyzdžiui, pažastyse, ims labiau prakaituoti kitos vietos. Tai netiesa. Užblokavus prakaito liaukas, jos nebegamina prakaito, todėl jam nėra poreikio pasišalinti per liaukas kitose kūno vietose,“ – sako J.Kantauskaitė.
Botulino toksiną renkasi ir tie, kurie nori atsisakyti antiperspirantų
Viena populiariausių priemonių kovojant su prakaitavimu yra antiperspirantai, kuriuos naudoja ir tie, kurie padidėjusiu prakaitavimu nesiskundžia.
Antiperspirantai lokaliai blokuoja prakaito liaukas ir veikia tol, kol preparatas lieka ant odos. Tačiau po kurio laiko nuo jo panaudojimo ar gausiau suprakaitavus preparatas tampa neveiksmingas.
Pasitaiko ir žmonių, kurie negali naudoti antiperspirantų dėl jautrios odos, arba nenori jų naudoti, nes susimaišę su prakaitu jie dar labiau gadina drabužius.
„Tokiems žmonėms taip pat rekomenduojame išbandyti botulino toksino injekcijas, kurios padės atsikratyti pažastų prakaitavimo. Procedūra yra neskausminga ir visiškai saugi, nes prakaitavimo mažinimas šiuo preparatu yra patvirtintas kaip veiksmingas ir saugus“, – sako J.Kantauskaitė.
