Ilgesnės dienos, saulė, maudynės ir laikas gamtoje džiugina. Tačiau dermatologams vasara – intensyvus metas, nes žmonės dažniau kreipiasi dėl odos sudirgimų, alergijų, bėrimų ar net rimtesnių infekcijų.
Kaip jų išvengti ir kada sunerimti, pasakoja odos ligų, lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ gydytoja dermatovenerologė Andrė Lideikaitė.
Maudynės – malonumas, galintis sukelti alergiją ar infekciją
Vandens telkiniai vasarą traukia visus – tiek vaikus, tiek suaugusius. Tačiau maudynės neretai tampa priežastimi, dėl kurios žmonės atsiduria dermatologo kabinete.
Viena dažniausių pacientų nusiskundimų priežasčių – bėrimai, atsirandantys po kontakto su žydinčiu ar užterštu vandeniu. Dalis žmonių yra jautrūs vandenyje esančioms cheminėms medžiagoms, dumbliams ar augalams, o kontaktas su jais gali sukelti alerginius ar iritacinius dermatitus.
Gydytoja pataria vengti maudynių žydinčiame vandenyje, ypač tiems, kurie yra labiau linkę į alergines reakcijas. Taip pat rekomenduojama nesimaudyti nežinomos kokybės vandens telkiniuose, taip pat po stiprių liūčių, kai į vandenį gali patekti šiukšlės, gyvūnų ar paukščių išmatos, kuriose yra žmogui pavojingų mikroorganizmų.
Šie mikroorganizmai gali sukelti odos infekcijas – dažniausiai diagnozuojamos impetiga ir cerkarinis dermatitas, dar vadinamas „plaukikų niežuliu“. Impetiga pasireiškia pūslėmis ir gelsvais šašais, o cerkarinis dermatitas – niežtinčiu bėrimu.
Nustačius impetigą, skiriamas gydymas antibiotikais. Taip pat labai svarbu tinkamai dezinfekuoti odą, drabužius, patalynę ir rankšluosčius.
Cerkarinio dermatito atveju simptomams slopinti gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, gliukokortikosteroidų ar cinko turintys raminamieji tepalai. Vis dėlto, net ir neskiriant gydymo, odos pažeidimai dažniausiai savaime išnyksta per savaitę.
Jautri oda vasarą reikalauja daugiau dėmesio
Vasaros sezonas tampa iššūkiu ir tiems, kurių oda yra jautri ar linkusi į atopiją. Nors daugeliui sergančiųjų atopiniu dermatitu, žvyneline ar akne ultravioletiniai (UV) spinduliai sumažina ligos simptomus, netinkama odos priežiūra gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
Dažniausia to priežastis – odos išsausėjimas, kurį lemia chloruotas arba užterštas vanduo, intensyvūs ultravioletiniai (UV) spinduliai ir netinkama odos priežiūra.
Turint jautrią ir atopinę odą gydytoja rekomenduoja jai skirti nuolatinį dėmesį: kasdien naudoti emolientus, po maudynių visuomet nusiprausti švariu vandeniu, o renkantis apsaugą nuo saulės teikti pirmenybę kremams su mineraliniais filtrais, kurie mažiau dirgina odą.
Saulė ir imunitetas: kur baigiasi nauda ir prasideda rizika?
Saulė daro reikšmingą poveikį imuninei sistemai – jis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas, priklausomai nuo buvimo saulėje trukmės, intensyvumo ir individualių organizmo savybių.
Saulės šviesa gerina psichinę sveikatą – skatina serotonino, vadinamojo „laimės hormono“, gamybą bei slopina kortizolio – „streso hormono“ – lygį. Be to, saulės spinduliai skatina vitamino D sintezę. Dėl šių priežasčių saikingas buvimas saulėje gali prisidėti prie imuniteto stiprinimo.
Vis dėlto, ilgalaikis ir intensyvus ultravioletinių (UV) spindulių poveikis gali imuninę sistemą slopinti. Saulės spinduliai veikia odą – jie silpnina jos natūralų atsparumą ir apsaugines funkcijas. Dėl to padidėja infekcijų rizika (pavyzdžiui, gali atsinaujinti herpes infekcija), taip pat onkologinių susirgimų, tokių kaip melanoma, tikimybė.
Vasaros metu taip pat dažnėja vadinamosios „saulės alergijos“. Dalis žmonių patiria dilgėlinę ar polimorfinę šviesos dermatozę – niežtinčius bėrimus, atsirandančius po buvimo saulėje, dažniausiai ant atvirų kūno vietų.
Kaip apsaugoti odą nuo saulės ir kada verta sunerimti?
Gyd. A. Lideikaitė pabrėžia, kad dažniausiai problemos kyla ne dėl trumpalaikio buvimo saulėje, o dėl per ilgo ir pasikartojančio jos poveikio. Todėl norint mėgautis saule be pasekmių, verta laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių.
Pirmiausia – venkite sąmoningo deginimosi. Pavojingiausias metas būti saulėje yra nuo 10 iki 16 val. Jei tuo metu tenka būti lauke – ieškokite pavėsio, o ne gulėkite tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Kita svarbi apsaugos priemonė – kokybiškas kremas nuo saulės. Kūnui rekomenduojama naudoti SPF 30 ar didesnį faktorių, o veidui – bent SPF 50. Kremą reikia tepti 30 minučių prieš išeinant į lauką, gausiai (apie 30 ml visam kūnui) ir būtinai pakartoti kas 2 valandas bei po maudynių ar stipraus prakaitavimo. Nepamirškite apsaugoti ir tų vietų, kurios dažnai lieka neapsaugotos – lūpų, ausų, kaklo, plaštakų, galvos odos.
Saulėje rekomenduojama dėvėti šviesius, standžiai austo audinio drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalą ir akinius nuo saulės su UV apsauga. Tinkama apranga gali apsaugoti nuo nudegimų net geriau nei kremas.
Prevencija – dar vienas svarbus žingsnis. Bent kartą per mėnesį reikėtų skirti laiko viso kūno odos apžiūrai, stebėti apgamus ir kitus odos darinius. Jeigu pastebite naujų apgamų, kurie greitai auga, keičia formą, spalvą ar ribas, arba negyjančių žaizdelių – būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Vabzdžių įkandimai: nuo niežulio iki alerginių reakcijų
Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje, todėl dažnėja nemalonūs susidūrimai su vabzdžiais, kurie gali sukelti ne tik niežulį, bet ir rimtesnes odos reakcijas.
Pagrindiniai kaltininkai – uodai. Dažniausiai jų įkandimai nesukelia problemų, bet pasitaiko ir rimtesnių alerginių reakcijų, kai atsiranda dideli, patinę, raudoni mazgeliai – tai priklauso nuo individualaus imuninės sistemos jautrumo.
Įdomu tai, kad uodai auką renkasi ne atsitiktinai – juos traukia iškvepiamas anglies dioksidas, todėl aktyviai judant, vartojant alkoholį tampame jiems labiau pastebimi. Tyrimai rodo, kad taip pat dažniau įkandimų sulaukia nėščiosios, žmonės su antsvoriu, turintys 0 kraujo grupę ar dėvintys tamsius drabužius.
Vasarą, ypač keliaujant, dažniau pasitaiko blusų ir blakių įkandimų. Blusos dažniausiai kanda kojų srityje, o blakių įkandimai – viršutinėje kūno dalyje. Jie dažnai išsidėsto linijomis ar grupelėmis ir būna paraudę, patinę.
Dauguma vabzdžių įkandimų nėra pavojingi ir praeina per 1–2 savaites be gydymo. Įkandimo vietą rekomenduojama nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti, o niežuliui malšinti tinka šaltas kompresas, vėsios maudynės ar kremai su mentoliu, alijošiumi ar gliukokortikosteroidais.
Įkandimo vietų svarbu nekasyti – tai sumažina infekcijos riziką. Įkandimams gydyti taip pat gali padėti natūralios priemonės, tokios kaip citrinos sultys, obuolių actas, arbatmedžio ar mėtų eteriniai aliejai. Tačiau jas reikia naudoti atsargiai – jautresnei odai jos gali sukelti dirginimą ar net kontaktinį dermatitą.
Kad vasara paliktų tik gražius prisiminimus
Vasara – metas mėgautis gamta, vandeniu ir saule, tačiau šiltasis sezonas odai kelia ir nemažai iššūkių. Bėrimai, nudegimai, infekcijos ar vabzdžių įkandimai dažnai tampa nemaloniomis pasekmėmis, kurių galima buvo išvengti.
Todėl gydytoja A. Lideikaitė primena: per atostogas rūpinkitės ne tik gera nuotaika, bet ir savo oda. Juk sveika oda – tai ne tik grožio, bet ir geros savijautos pagrindas.
