Nors liaudies pasakojimuose įraudę skruostai laikomi sveikatos ir jaunatviškumo požymiu, veido raudonis ne visuomet yra geras ženklas. Pasikartojantys ir diskomfortą keliantys skruostų paraudimo epizodai gali būti pirmasis odos ligos – rožinės – požymis.
Daugelis bando ją gydyti kosmetikos priemonėmis, tačiau to gali nepakakti. Pasak odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ medicinos gydytojos Jorintos Jokubaitės, norint suvaldyti ligą, būtina kompleksinė odos priežiūra ir tinkamas gydymas.
Ligą išduoda rausvos dėmės veide
Rožinė, dar vadinama rosacea, yra lėtinė odos liga, dažniausiai pasireiškianti veide – ant skruostų, kaktos, nosies ar smakro. Vienas pagrindinių rožinės simptomų – rausvos ar raudonos dėmės, kurios gali būti laikinos arba nuolatinės.
Esant šioms dėmėms, oda tampa jautri, gali atsirasti deginimo ar tempimo pojūtis, niežulys. Kai kuriems žmonėms rožinė pasireiškia ir akių srityje – akys parausta, tampa sausos, jautrios šviesai.
Rožinės paveiktoje odoje vyksta uždegimas, keičiantis jos struktūrą. Ligai progresuojant, pastebimi išsiplėtę kapiliarai, patinimas, šerpetojimas ar net spuogus primenantys bėrimai. Kai kuriais atvejais, dažniau vyrams, gali išsivystyti rinofima – nosies odos sustorėjimas.
Jorinta Jokubaitė.
„Žmonės, sergantys rožine, kasdien susiduria su diskomfortu ir socialiniu nerimu dėl nekontroliuojamos odos išvaizdos. Laikui bėgant, paraudimo epizodai gali ilgėti, o rausvos dėmės ryškėti. Dažnai atsiranda ir bėrimai, primenantys rožinius spuogelius, kurie klaidingai palaikomi akne. Todėl svarbu ligą laiku diagnozuoti ir gydyti“, – sako gydytoja J. Jokubaitė.
Pastebėta, kad rožinė dažniausiai paūmėja žiemą, kai šaltis ir stiprus vėjas dirgina odą, taip pat pavasarį ir vasarą dėl intensyvesnės saulės ir karščio. Tačiau aplinkos veiksniai – ne vienintelė priežastis, galinti sukelti šią ligą.
Gali sukelti tiek genetika, tiek imunologiniai veiksniai
Rožinė – lėtinė liga, kurios atsiradimui įtakos turi genetika. Jei tėvų ar senelių skruostai buvo rausvi, polinkį rausti gali paveldėti ir vaikai. Nors genetinis polinkis svarbus, reikšmės turi ir imuniniai veiksniai.
Rožinė dažnai siejama su padidėjusiu imuninės sistemos atsaku į ant veido odos gyvenančias mikroskopines erkutes demodex folliculorum. Nors šios erkutės yra įprasti odos mikrobiomo gyventojai, sergančiųjų rožine organizmas jas atpažįsta kaip grėsmę ir pradeda kovoti – kyla odos uždegimas.
Rožine susirgti labiau linkę tie, kurių oda itin jautri ir kuriems greitai išsiplečia paviršinės kraujagyslės. Todėl žmonėms, turintiems polinkį rausti, svarbu stebėti odos būklę ir kreiptis pagalbos, jei pastebimi ligos simptomai.
„Supratimas, kad rožinė nėra tik kosmetinė problema, o rimta liga, padeda ją anksti diagnozuoti ir rasti tinkamus būdus jai suvaldyti. Negydoma rožinė savaime nepraeina ir gali progresuoti. Norint to išvengti, būtina taikyti tinkamas gydymo priemones“, – įspėja gydytoja.
Ligą suvaldyti vien kosmetikos priemonių nepakaks
Gydytojo kabinete rožinė dažniausiai diagnozuojama kliniškai – dermatologas nustato ligą įvertinęs paciento simptomus ir odos išvaizdą. Remiantis šiais duomenimis sudaromas individualus gydymo planas, apimantis provokuojančių veiksnių vengimą, tinkamą mitybą ir reikiamus vaistus bei procedūras.
Rožinės simptomus gali išprovokuoti saulės spinduliai, alkoholis, aštrus maistas, karšti gėrimai, psichologinis stresas ir temperatūros svyravimai. Tačiau, pasak gydytojos, šios taisyklės neturėtų būti taikomos visiems vienodai – kiekvienam pacientui provokuojantys veiksniai nustatomi individualiai.
Svarbų vaidmenį ligos valdyme atlieka mityba. Mokslinių tyrimų rezultatų duomenimis, oda ir žarnynas sąveikauja per sudėtingus molekulinius mechanizmus, o žarnyno mikrobiota būklė daro įtaką odos sveikatai. Todėl rekomenduojama vartoti skaidulų turinčius ir fermentuotus produktus, palaikančius sveiką mikrobiotos būklę.
Sergant rožine naudinga vartoti omega-3 riebalų rūgštis, esančias žuvyse arba maisto papilduose, nes jos gali padėti sumažinti uždegimą ir sustiprinti odos apsauginį barjerą.
Gydymui dažnai skiriamos dermatologinės kosmetikos priemonės, o jei būklė negerėja – kombinuota medikamentinė terapija, apimanti tiek tepamus, tiek sisteminius vaistus, pavyzdžiui, mažų dozių priešuždegiminį poveikį turinčius antibiotikus. Pagerinus odos būklę ir nesant aktyvaus odos uždegimo, galima taikyti lazerinę terapiją, kuri mažina išsiplėtusias kraujagysles ir paraudimą. Dažniausiai efektui pasiekti prireikia 2 – 4 procedūrų.
Nors rožinė nėra pagydoma, ją galima suvaldyti. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kuris parinks tinkamą gydymą pagal ligos sunkumą ir simptomus.
