Nebūtina žengti ant podiumo ar stovėti prieš kameras, kad pasijustum lyg pozuotum naujausiam mados žurnalo viršeliui. Tokį patį pojūtį gali suteikti ir „Vogue“ šokio stilius.
Iš Niujorko klubų kilusi saviraiškos forma šiandien atrado savo vietą ir Lietuvos kultūrinėje padangėje. Šios kultūros nariai „Vogue“ vadina savitu mini Holivudu – scena, kurioje kiekvienas gali tapti žvaigžde, nepaisant socialinės padėties, lyties ar seksualinės orientacijos.
Istoriškai „Vogue“ gimė kaip šokio subkultūra, susikūrusi Niujorko LGBTQ+ afroamerikiečių ir lotynų amerikiečių bendruomenėse kaip saugi erdvė, priešprieša tuo metu dominuojančiam rasizmui ir homofobijai. „Ballroom“ scena turėjo savo taisykles, kategorijas, estetiką ir net „šeimas“ (angl. Houses). Kai tik radosi „Vogue“ šokio kultūra, LGBTQ+ bendruomenės nariai dažnai būdavo išvaromi iš namų dėl savo seksualinės orientacijos. Tada tie žmonės susiburdavo į šokio šeimas, kurios beveik visada būdavo vadinamos aukštosios mados namų pavadinimais, kaip „House of Balenciaga“, „House of Mugler“.
Nėra tiksliai žinoma, dėl ko šokių šeimos buvo pavadinamos būtent taip. Galbūt vieniems tai buvo inspiracija, o kitiems – noras sukurti iliuziją, kad jie atstovauja pasirinktus mados namus.
Šiandien situacija yra pasikeitusi, atsirado daug ir įvairių šokių šeimų pavadinimų. Pavyzdžiui, „House of Revlon“, inspiruotas garsaus kosmetikos prekės ženklo. Be to, yra ir „House of ELLE“, kurį įkvėpė šis mados ir gyvenimo būdo žurnalas. Pats pavadinimas „ELLE“ atspindi įkūrėjo Stan Elle pavardę ir prabangos, mados bei estetikos pasaulį. „Ballroom“ scenoje tai simbolizuoja eleganciją, stiprią moterišką energiją bei ryšį su kultūra, kuri glaudžiai persipina su mada.
Socialinių medijų laikais daug kas tapo įmanoma vos keliais mygtukų paspaudimais. Dėl to aukštosios mados namai vis dažniau atsigręžia į „Vogue“ šokio šeimas, kurių pavadinimai sutampa su jų pačių prekių ženklais. Jie kviečia bendradarbiauti reklaminėse kampanijose, rengia ir remia šių namų narius, taip suteikdami jiems matomumą pasaulinėje mados scenoje.
„Vogue“ kultūra Lietuvoje
Prieš maždaug penkiolika metų Lietuvoje „Vogue“ šokio kultūra dar neegzistavo, tačiau jau buvo bandymų šį šokio stilių pristatyti. Tiesa, iš pradžių „Vogue“ šokio stilius nesulaukė didelio dėmesio. Vietinė šokių bendruomenė buvo įpratusi prie anksčiau susiformavusių gatvės šokių stilių – „Hip-hop“, „House“ ar „Breakdance“, kurių renginių pobūdis smarkiai skyrėsi nuo naujai pasirodžiusio „Vogue“.
Šios kultūros pradininkas šalyje Raidas Petraukas „Vogue šokio stilių atrado ne šokių pamokose, o internete. „Klaipėdoje, iš kur buvau kilęs, nebuvo žmonių, iš kurių buvo galima mokytis. Vilniuje tuo metu kažkas lyg ir bandė „Vogue“ pamokas ar bent kažką, kad būtų panašu į tai, vesti“, – pasakojo jis.
Tuo tarpu „Vogue“ bendruomenės Lietuvoje aktyvios narės Dominykos Gornos pirmoji pažintis su šiuo stiliumi tapo užsienio televizijos „Vogue“ šokio projektas. Susižavėjusi šiuo stiliumi ji pradėjo domėtis apie tai internete ir tokiu būdu atrado R. Petrausko vedamas pamokas. „Pradėjau domėtis ir internete, ar pas mus Lietuvoje tai yra. Tokiu būdu atradau mano būsimo šokių trenerio R. Petrausko vaizdo įrašą, kaip jis šoka“, – sakė D. Gorna.
Pasak „Vogue“ kultūros iniciatoriaus Lietuvoje, šios kultūros atsiradimą šalyje galima sieti su pirmuoju „Vogue“ konkursu, kuriame dalyvavo ir svečiai iš užsienio. Šis renginys vyko prieš aštuonerius metus, todėl „Vogue“ kultūra Lietuvoje yra vis dar jauna. Visgi laikui bėgant šalyje ši kultūra vis labiau įsitvirtina – kai kurie „Vogue“ šokėjai net pateko į tarptautines šokių šeimas.
Pasak R. Petrausko, šiandieninį susidomėjimą „Vogue“ stiliumi rodo tai, kad jo šokio pamokose dalyvauja labai įvairaus amžiaus žmonės. „Pas mane renkasi žmonės nuo aštuoniolikos ir net iki šešiasdešimt penkerių metų. Tai tikrai labai didelis metų diapazonas. Kiti sako, kad „Vogue“ stiliaus šešiasdešimtmečiai nešoka, bet šoka ir aš turiu puikių pavyzdžių“, – šypsosi vaikinas.
Keliaudamas į užsienio šalis ir dalyvaudamas tarptautiniuose „Vogue“ renginiuose, R. Petrauskas pastebi, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje ar Prancūzijoje, „Vogue“ šokis ir kultūra yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalis. Lietuvoje tai kol kas dažniau suvokiama tik kaip laisvalaikio veikla.
Įdomu tai, jog Europoje, ne taip kaip Lietuvoje, šokių kultūros vadinamos ne šalies, o miestų pavadinimais. Pavyzdžiui, Europoje „Vogue“ stilius populiariausias mados sostinėje Paryžiuje, todėl „Vogue“ kultūra vadinama ne Prancūzijos, o Paryžiaus. Taip yra dėl to, nes ten randasi labai didelės „Vogue“ kultūros bendruomenės, kurios gali daryti didesnio mąsto renginius.
Mados įkvėptas šokis
Kalbant apie „Vogue“, pirmiausia mintyse iškyla visame pasaulyje žinomas mados žurnalas. Būtent jis tapo viena didžiausių įkvėpimo šaltinių šio šokio stiliaus atsiradimui. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Niujorko LGBTQ+ bendruomenės nariai scenoje ėmė atkartoti elegantiškas „Vogue“ žurnalo viršeliuose matytas pozas, paversdami jas šokio judesiais.
Bėgant metams šis iš mados pasaulio įkvėpimo sėmęsis šokio stilius išaugo į savitą kultūrą, turinčią griežtas, nors ir nerašytas, taisykles. „Jas sužinai tik per patirtį“, – sakė „Vogue“ šokio kultūros pradininkas Lietuvoje R. Petrauskas.
Atrankose dalyvius vertina teisėjų komisija. Norint laimėti, reikia visų teisėjų dešimtukų, nes bet kokia klaida reiškia diskvalifikaciją. Anot „Vogue“ konkursų dalyvės D. Gornos, mados kategorijoje „Runway“ moterys privalo avėti „Stiletto“ aukštakulnius, kurie pasižymi plonu ir aukštu kulnu. To reikalauja tam, kad teisėjai galėtų matyti, kaip gerai šokėjas moka išlaikyti pusiausvyrą.
Jei dalyvis per keletą sekundžių neišeina į sceną, kategorija uždaroma. „Man taip nutiko Paryžiuje. Buvau pasiruošusi: vilkėjau suknelę, ant galvos švytėjo „Swarovski“ kristalai, pasiskolinau įspūdingą dainininkės Jazzu violetinį apsiaustą, bet nespėjau išeiti į sceną. Kategorija buvo uždaryta tiesiog prieš akis“, – prisiminė „Vogue“ šokėja.
„Vogue“ konkursuose, vadinamuose ball‘uose, svarbiausia – įvaizdis. Kiekviena kategorija turi savo temą, todėl dalyviai kruopščiai ruošiasi. Vieni renkasi greitosios mados drabužius, kiti patys kuria kostiumus, siekdami išsiskirti scenoje. Šioje kultūroje svarbus ne tik šokis, bet ir visuma – apranga, makiažas, šukuosena bei aksesuarai. „Norint tapti šios kultūros dalimi, turi būti įvairiapusiškas“, – sakė D. Gorna.
Be to, scenoje būtinas pasitikėjimas savimi ir charizma. Tai turi atsispindėti tiek judesiuose, tiek veide. Kaip teigia D. Gorna, šokio metu dirba visas kūnas ir veidas, nes arba nori suvalgyti priešininką, arba šypsaisi iki ausų.
Tai erdvė, kur priimami visi, nepriklausomai nuo kūno sudėjimo ar seksualinės orientacijos. Tai atsispindi įvairiose kategorijose, šlovinančiose kūną, stilių ir charizma. Pavyzdžiui, kategorijoje „Body“, kur dalyviai demonstruoja savo kūną, filmuoti draudžiama, kad kiekvienas jaustųsi saugus ir priimtas. „Darbo dienomis gali jaustis nepastebėtas, bet čia tampi žvaigžde, kurią visi palaiko“, – sako R. Petrauskas.
Inspiracija įžymybėms
„Vogue“ šokio kultūra inspiruoja ne tik pačios bendruomenės narius, bet ir pasaulinio garso dainininkes. Žinomas pavyzdys – Madonna. Pop muzikos divą net galima išvysti „Vogue“ renginiuose kaip žiūrovę. 1990 m. Madonna išleido pasaulinio pripažinimo sulaukusią dainą „Vogue“, kurią įkvėpė Niujorko LGBTQ+ klubų scena. Kartu su „House of Xtravaganza“ šokėjais pristatydama savo kūrinį ji kartu pristatė ir „Vogue“ šokio stilių pasauliui. Taip iš pogrindžio kilusi kultūra pirmą kartą atsidūrė tarptautinėje popkultūros šviesoje.
Rekordus mušančios ir populiarumo neprarandančios dainininkės Beyoncé albumo „Renaissance“ muzika ir turo pasirodymai taip pat buvo įkvėpti „Vogue“ šokio kultūros. Garsią dainininkę ir mados namų „Fenty“ įkūrėją Rihanną irgi yra pakvietę teisėjauti „Vogue“ konkursuose.
„Vogue“ kultūra – daugiau nei šokis. Tai mada, kūrybiška bendruomenė, protesto forma prieš rasizmą bei homofobiją. Tai erdvė saviraiškai, kuri pasiekė ir Lietuvą, ugdydama pasitikėjimą savimi, drąsą eksperimentuoti su įvaizdžiais ir šokio judesiais.
