Ką tik įvykęs didžiausias dainininkės Paulinos Paukštaitytės koncertas Vilniaus „Vasaros terasoje”, atrodė, buvo globojamas dangaus: likus savaitėms iki renginio buvo išparduoti visi bilietai, o pasirodymo dieną pliaupęs lietus reikiamu metu liovėsi. Interviu atlikėja pasakoja, kokios emocijos užplūdo scenoje ir kokią istoriją slepia jos hitai.
Paulina, ilgai lauktas koncertas sostinės „Vasaros terasoje“ buvo toks, kokio ir tikėjaisi?
Jis buvo nuostabus. Svarbiausia, kad visą dieną lijo kaip iš kibiro, bet vakare dangus išsigiedrijo. Tai nuramino, nes kelias valandas iki pasirodymo kalbėjausi su draugais – matydami, kokios prastos oro sąlygos, jie jau meldėsi. Tai štai – Dievas yra! (Šypsosi.) Džiaugiuosi, kad taip viskas pasisuko, nes žmonės tikrai galėjo pasimėgauti koncertu – oras buvo kaip užsakytas.
Ar pačiai pavyko pasimėgauti? Kas įsiminė labiausiai?
Džiaugiausi ypatinga erdve ir tuo, kad susirinko beribė minia. Žmonių buvo labai daug, bet galėjau matyti kiekvieną veidą ir palaikymą tuose veiduose. Kai tik žengiau ant scenos, jaučiau stiprų jaudulį, bet žiūrėdama į žmones, pasakiau sau: „Čia ne vieta jaudintis, čia vieta mėgautis ir atiduoti viską, ką galiu.“ Tikrai nesitikėjau, kad susirinks tokia gausi minia: „Vasaros terasoje“ pasirodžiau pirmą kartą ir iškart pasiekėme „sold-out‘ą“. Tai glostė širdį. O labiausiai įsiminė atmosfera, kai atlikau dainą „Pasilik praeity“. Dažniausiai po šio hito publika ima skanduoti „Pakartot!“. Bet šį kartą įvyko ikoninis momentas: jie nešaukė „pakartot“ – visi tiesiog nesiliovė dainuoti toliau. Žiūrovai tapo galingu choru ir tai buvo neįtikėtina. Mes su muzikantais stovime, o jie dainuoja visą kūrinį ir nesustoja… Labai graži akimirka. Džiaugiuosi, kad koncerte buvo ir mano tėvai, seneliai.
Bendradarbiaujate su stilistu Vainotu Jakštu, apie kurį plačiau Lietuva išgirdo jam rengiant „eurovizininką“ Silvester Belt. Apie ką judu diskutuojate, kurdami įvaizdį scenai, vaizdo klipams? Ką norite transliuoti per drabužius?
Jau metus dirbame su Vainotu, vasarai besibaigiant labai išsigrynino, kur einame. Yra du raktiniai žodžiai: „sexy“ ir „edgy“. Mano bruožai ir taip labai švelnūs – esu blondinė mėlynų akių. Nenoriu, kad iš manęs darytų princesę, lėlytę – noriu šiek tiek pašiaušto, aštresnio, drąsaus stiliaus, kuris kalbėtų apie savimi pasitikinčią, stiprią merginą, kuri atiduoda visą savo balsą.
Todėl ir kostiumų medžiagiškumas – specifinis: oda, daug užtrauktukų, metalinių detalių. Tai – pasikartojantys elementai, kurių stengiamės nepamesti. Ateities koncertuose žmonės tai dar pamatys, nes aš nebesiblaškau – brėžiu vientisą liniją. Be to, kadangi daug judu, šoku ant scenos, rūbas manęs turi nevaržyti, o stilisto darbas ir yra sukurti tokį siluetą, kad tau net nekiltų minčių, kad kažkas griaužia, kausto, nes tai, kas sukelia nepatogumą – labai matosi.
Esi sakiusi, kad kūryba yra tavo terapija. O kelionės?
Vien šią vasarą buvo rekordinis skaičius – 70 koncertų! Todėl kol kas kelionės vyksta aplink Lietuvą. Bet tikiuosi, kad spalis ir lapkritis bus dosnesnis laisvadienių ir galėsiu šiek tiek atsipalaiduoti.
Ištaikiusi progą skrydžiui, greta susiplanuoti ir darbus. Štai balandį Stokholme su Gabrieliumi Vageliu nufilmavote dainos „Sakyk, kodėl“ vaizdo klipą. Kodėl Stokholmas?
Nes buvo pigūs lėktuvo bilietai ir artimas atstumas! (Juokiasi.) Labai norėjome pakeisti lokaciją, juk kiekvienos šalies kraštovaizdis, skirtinga didmiesčių architektūra suteikia savitą toną. Labai efektingai – per pusantros dienos – nufilmavome klipą ir turėjome laiko pasigrožėti Stokholmu, kuris yra toks kontrastingas miestas. Taigi, ir pakeliavome, ir padirbome.
Šiai dainai muzikos platformose puikiai sekasi. Kaip ir kitam tavo pasirinktam duetui – bendram kūriniui „Melagis“, kurį įrašėte su Atlanta. Visos dainos – apie meilę, tik vis kitokią: nuo švelnumo iki aistros, geismo ir net noro keršyti! Kodėl būtent kerštas yra dainos su Atlanta leitmotyvas?
Labai džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti dainos su Atlanta idėją. O dainuojame mudvi apie melagį – žmogų, kuriuo labai pasitikėjai, o pasirodo, jis to visiškai nevertas, galop, atrodo, belieka kaltinti tik save, kodėl anksčiau to nepamatei. Žinau, kas mane įkvėpė rašyti šią dainą. Tai – realus asmuo. O su režisiere Indre Juškute ieškant idėjos klipui, į vaizduotę brovėsi ikoniško filmo „Kill Bill“ atmosfera. Taip mes su Elena tapome dviem karingomis ksenomis, kurios ieško melagių ir sako jiems: „Stop“. (Juokiasi.)
Pati esi kino teatrų lankytoja?
Jei mudu su sužadėtiniu Viliumi turime laisvo laiko, ypatingai sekmadieniais, mielai renkamės kino teatrą, visada domina naujų filmų premjeros. Iš esmės muzika glaudžiai siejasi su kinu. Juk muzikiniai klipai irgi yra šiek tiek kinas – per vizualųjį pasakojimą tu gali nueiti dar į kitą pusę, leisti suskambėti dainai dar kitaip.
Jūsų su Vaidu Baumila įrašyta daina „Įsimylėjau“ skamba vaidybiniame filme „Savas, svetimas, mylimas“. Koks jausmas filmo premjeros salėje klausytis savo kūrinio?
Premjeroje buvome drauge su Vaidu, kuris šiame filme vaidina. Sėdėjome greta, todėl ir pirminę reakciją patyrėme kartu. Nerealus jausmas tai išgirsti kino ekrane! Atrodo, kai rašai dainą viena, kambaryje, taip toli savo galvoje dar nenueini, kad jau įsivaizduotum ją skambančią filme. O kai viskas įvyko… Tai tikrai buvo širdį spaudžianti akimirka, kai supranti – wow, viskas įmanoma. Daina „Įsimylėjau“ filmui labai tiko, nes ji – apie pirminę santykių fazę, kai nori, kad tai būtų ne trumpalaikis jausmų blyksnis – nori su žmogumi eiti toliau.
Su Vaidu Baumila esate seni, geri draugai. O kaip tavo kelyje atsirado Justinas Jarutis, kuris pasirodė ir koncerto „Vasaros terasoje“ scenoje?
Justinas mano gyvenime atsirado daugiau nei netikėtai! Vieną praėjusios žiemos dieną sulaukiau jo skambučio. Jarutis man sako: „Ar tavo vakaras laisvas ir galėtum atvykti į studiją?“.
Tą pačią dieną važiavau į studiją, kurioje jis įrašinėjo savo ketvirtąjį albumą. Justinas paaiškino, kad turi dainą, kurioje labai girdi mano balsą. Sėdžiu ant sofos kaip spirgutis, mąstau, – o jei nepatiks, ką reikės sakyti? (Juokiasi.) Bet labai patiko! Retas atvejis, kai daina yra visiškai pabaigta, su pilnu tekstu, melodija, aranžuote – ir tave kviečia ją atlikti. Yra slidi riba, kad nelips. Tačiau man labai smagu, kad Justino daina „Aš pakeliui“ ir patiko, ir tiko, tą patį vakarą įrašiau savo vokalą, Justinas netrukus išleido albumą.
Per šią patirtį užsimezgė labai graži draugystė. Ir profesinė – iš Justino jaučiu labai stiprų palaikymą, jis mane ir profesiniais klausimais konsultuoja, ir žmogiškoji – apie golfą su juo galime pakalbėti. Na, ir ypač džiugu, kad Justinui pavyko pirmą kartą sudalyvauti mano koncerte: šią dainą galėjome sudainuoti gyvai. Mano programoje šis kūrinys skambėjo pirmą kartą.
Tiek apie J. Jarutį, tiek apie G. Vagelį – kad jie bus mano koncerto svečiai – iki pasirodymo niekam nepasakojau. Norėjau savo žiūrovams pateikti malonių staigmenų. Labai smagu, kad drauge su jais tai galėjome įgyvendinti.
Kuri tavo daina yra visų laikų sėkmingiausia?
„Pasilik praeity“ jau tapo mega hitu – muzikos platformose ji yra surinkusi daugiau nei 8 milijonus perklausų. Mačiau Lietuvos „Youtube“ statistiką, kad tai yra šių metų įrašas nr. 1. Linksmas faktas: peržiūromis lenkiame Adomo Vyšniausko hitą „Jeigu žinai, ko tu nori“. (Juokiasi.)
Televizijos projekte „Dainuoju Lietuvą“ daugybės komplimentų sulaukė tavo su orkestru „Vilnius Sinfonietta“ atliktas kūrinys „Jei gyvenčiau Mėnuly“. Kaip manai, ar ši sėkmė padėjo pritraukti brandesnių klausytojų?
Tikrai gali būti. „Vasaros terasoje“ mačiau pačią įvairiausią publiką – ir mano tėvų, ir senelių amžiaus žmonių, ir mažų mergaičių, kurioms tai buvo pirmas koncertas gyvenime, ir vaikinų, kurie visą vakarą leido prie baro, bet plėšė visas dainas iš širdies. Taigi, net negaliu įvardinti, koks yra mano klausytojas, kur jis mane susirado, bet labai džiaugiuosi, kad mano kūrybos klausosi. Esu labai dėkinga ir laiminga!
