Artėjant naujiems mokslo metams, verta daugiau dėmesio ir vėl skirti darbo erdvei namuose – nesvarbu, ar ji skirta moksleiviui, studentui, ar dirbančiajam iš namų. Tinkamai įrengta ir funkcionali, ji gali turėti tiesioginį teigiamą poveikį dėmesio koncentracijai, našumui ir rezultatams.
Interjero dizainerė dalijasi patarimais, kaip sukurti tokią darbo vietą, kuri būtų patogi, tvarkinga bei stilinga.
Tinka net ir mažiausias kampelis
Pasak „IKEA” interjero dizaino skyriaus vadovės Mortos Bučinskienės, patogios darbo erdvės planavimas – nesvarbu, ar ji bus skirta vaikams, ar suaugusiems, dirbantiems iš namų – prasideda nuo poreikių įvertinimo ir išsigryninimo, kaip erdvė bus naudojama.
„Kūrybinėms užduotims gali prireikti didesnio darbo stalo, daugiau erdvės įvairių medžiagų ir daiktų saugojimui, taip pat – reguliuojamo apšvietimo. Tačiau gali visiškai pakakti mažo stalo ir įmontuojamų lentynų, jei tiesiog reikalinga kompaktiška erdvė darbui su nešiojamuoju kompiuteriu. Darbui galite pritaikyti net ir patį netikėčiausią kampelį – svarbiausia, jog jame tilptų tai, ko reikia”, – sako ji.
Pasak interjero dizainerės, taip pat pravartu atsižvelgti į kambario dydį ir baldų proporcijas. Per dideli baldai nedideliame namų kampelyje gali pernelyg dominuoti, o pasirinkus per mažus, didesnėje erdvėje jie gali atrodyti tarsi ne vietoje ir neužpildyti erdvės.
Planuojant darbo erdvę, ji taip pat pataria galvoti ir apie ateitį: „Rinkitės baldus, kurie galės prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių – moduliniai baldai ir reguliuojami elementai padės išvengti erdvės perplanavimo kas kelerius metus”, – priduria M. Bučinskienė.






Produktyvumo trijulė: šviesa, ergonomika ir zonavimas
Interjero dizainerė dalinasi, kad tinkamas baldų išdėstymas, sėdėjimo vieta ir jos apšvietimas yra svarbiausi funkcionalios darbo erdvės elementai.
Net ir mažose erdvėse, pasitelkiant vizualinį zonų atskyrimą, galima pasiekti puikių rezultatų. Pavyzdžiui, darbo ar mokslo vietą kambaryje gali padėti atskirti kilimas, kitokia sienų spalva ar lentynos. Tokie interjero sprendimai padeda smegenims pereiti į susikaupimo režimą, kai tik atsisėdama darbuotis. Be to, apšvietimas taip pat yra vienas esminių veiksnių, padedančių užtikrinti geras sąlygas darbui.
„Šviesa daro įtaką tiek koncentracijai, tiek nuotaikai, todėl darbo stalą statykite ten, kur patenka daugiausiai natūralios šviesos. Idealiausia, jei šviesa kristų iš šono, taip išvengsite atspindžių ekranuose. Taip pat pasirūpinkite ir staliniu šviestuvu, kurį būti galima lengvai reguliuoti ir nukreipti šviesą pagal darbines užduotis.
Kalbant apie ergonomiką, svarbu pasirinkti reguliuojamą kėdę su tinkama juosmens atrama ir tokio aukščio rašomąjį stalą, kuris leistų sulenkti alkūnes tiesiu kampu. O naudojant monitorių, rekomenduojama, kad stalo gylis būtų bent 60 centimentrų”, – pataria ji.
Interjero dizainerė taip pat primena, kad jei erdvė kuriama vaikams, verta įtraukti juos nuo pat planavimo pradžios: kartu apsilankyti parduotuvėje, apžiūrėti baldus ir išbandyti kėdes ar stalus. Taip pat verta į vaikams skirtą darbo erdvę įtraukti žaidimo elementų, pavyzdžiui, kamuolius ar žaislus, kad jie turėtų erdvės žaidimų pertraukėlėms.
Vyšnia ant torto – asmeninės detalės
Nors jaukumo sukūrimas darbo vietos interjere gali atrodyti antraeilis dalykas, M. Bučinskienė primena, kad būtent asmeninės detalės daug prisideda prie to, kad erdvė taptų tikrai mūsų.
„Erdvės jaukumo kūrimas turi būti apgalvotas. Vienas ar du asmeniniai daiktai – augalas, nuotrauka rėmeliuose arba mėgstama puodelis – gali jūsų darbo erdvę paversti patrauklesne ir labiau įkvepiančia. Tačiau per daug daiktų gali tapti vizualiniu triukšmu, kuris trukdo koncentracijai, todėl reikia balanso”, – paaiškina interjero dizainerė.
Jei darbo erdvę ruošiate vaikams, verta pritaikyti ir atnaujinti dekoro sprendimus pagal jų poreikius – nuo nuotraukų ar piešinių ant lentynos iki dedikuotos vietos įvairiems apdovanojimams, diplomams, hobiams. „Kai erdvė sukurta apgalvotai, ji tampa daugiau nei tik stalu ir kėde, o vieta, kurioje siekiama tikslų ir kurioje norisi leisti laiką“, – priduria M Bučinskienė.