Kava – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Ji ne tik suteikia energijos, budrumo, bet ir kelia daug klausimų. Apie tinkamiausią kavos vartojimo laiką ir poveikį organizmui pasakoja biomedicinos mokslų daktarė, docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė.
1. Mokslinių įrodymų, patvirtinančių „geriausią kavos gėrimo laiką“, nėra, tačiau neuromokslininkai pastebi, kad palaukus 90 minučių po atsikėlimo galima žymiai pagerinti energijos lygį ir bendrą savijautą. Pabudimo metu organizme padidėja kortizolio (streso hormono) koncentracija, kuris padeda jaustis budriems ir žvaliems. Kofeino vartojimas šiuo metu gali sumažinti tiek kortizolio, tiek kofeino veiksmingumą, todėl rytinė kava turės mažesnį poveikį. Be to, kofeino vartojimas per anksti gali padidinti priklausomybę, nes organizmas labiau pasikliauja išoriniu stimuliatoriumi nei natūraliu kortizolio išsiskyrimu. Puodelis kavos tarp 9.30 ir 11 val. gali suteikti daugiausia kavos naudos.
2. Kofeino poveikis pajuntamas maždaug per 15 minučių, o koncentracija aukščiausią lygį kraujyje pasiekia maždaug po valandos. Tokia ji išlieka net keletą valandų. Praėjus 6–7 valandoms, pusė kofeino vis dar būna organizme, jis išsiskirsto tik maždaug po 10 ar net daugiau valandų. Jeigu po pietų jaučiatės vangesni, mažiau produktyvūs, iki maždaug 14 valandos dar galite pasimėgauti kava. Vėliau išgertos kavos poveikis gali keistis.
3. Nepaisant mitų, iš tiesų nėra tvirtų įrodymų, kad kavos gėrimas tuščiu skrandžiu kenkia sveikatai. Kava padidina skrandžio rūgšties gamybą, tačiau daugumai žmonių ji nesukelia jokių virškinimo problemų. Žinoma, kiekvieną ji gali veikti skirtingai. Daug kas priklauso nuo sveikatos būklės, geriamos kavos kiekio ir kokybės. Jeigu kavą geriate po valgio, darykite tai praėjus mažiausiai valandai. Kava, išgerta iškart pavalgius, iki 80–90 proc. trukdo organizmui pasisavinti iš maisto geležį.
4. Kasdien saugu suvartoti iki 400 mg kofeino. 250 ml kavos puodelyje jo yra 80–100 mg. Taigi, 2–4 puodeliai per dieną galimi. Visgi svarbu, kas dar yra kavos puodelyje: grietinėlė, cukrus, saldikliai, aromatizuoti sirupai. Saldaus skonio kremai ar įmantrūs sirupai nėra naudingi sveikatai.
5. Naujausi tyrimai rodo, kad kava yra labai silpnas diuretikas. Dėl jos tikrai neprarandate daugiau skysčių, negu išgeriate. Tačiau svarbus bendras suvartojamo vandens kiekis per dieną.
6. Kavos poveikis kraujo lipidų profiliui priklauso nuo cheminės gėrimo sudėties, ypač natūralių kavos riebalų (diterpenų) kiekio. Tyrimai rodo, kad nefiltruotos kavos (plikomos verdančiu vandeniu, paruoštos turkiškos, „French Press“ priemone) sudėtyje šių junginių koncentracija yra didžiausia, todėl reguliarus ir didelis tokio tipo kavos vartojimas siejamas su galimai padidėjusia cholesterolio rizika.
Popieriniu filtru išfiltruotoje kavoje beveik nebelieka natūralių kavos riebalų, todėl ji neveikia cholesterolio koncentracijos ir leidžia pasireikšti antioksidaciniam, priešuždegiminiam kavos poveikiui. Taigi geriau rinkitės filtruotą kavą, o jei geriate plikomą vandeniu, luktelkite apie 4 minutes, nemaišydami kavos nugriebkite šaukšteliu kavos tirščius ir tuomet mėgaukitės gėrimu.
