Jei madoje ne visada galime linksniuoti žodžius „praktiška“ ir „patogu“, namų drabužių lentynoje karaliauti turėtų būtent jie. Kokia turėtų būti „loungewear“ apranga, pasakoja stilistė, mados iliustratorė Goda Pele.
Kodėl reikia namų drabužių
Atskirti namų drabužį nuo darbo aprangos svarbu tam, kad grįžę namo po darbo (arba net dirbdami iš namų) galėtume pereiti iš įtemptos, susikaupimo reikalaujančios būsenos į ramesnę, poilsio būseną. Labai rekomenduoju turėti atskirą namų poilsio drabužių komplektą, kuris nėra nei sportinė apranga, nei miego drabužiai.
Sportiniai drabužiai skirti aktyviai veiklai, jie dažnai aptempti, funkcionalūs, pralaidūs orui ir kūnui siunčia visai kitą žinutę „laikas pajudėti“, todėl kūnas tarsi įsitempia fiziškai dirbti.
Miego drabužiai turi dar kitą paskirtį, jie turi būti maksimaliai patogūs, dažnai labai mažai dengiantys kūno, nes skirti vilkėti, kai kūno temperatūra kiek nukrinta.
Namų poilsio apranga yra apie ramybę, sulėtėjimą, kartais kūrybiškumą ir kūno komfortą be sportinio įsitempimo ar „ruošiuosi miegoti“ signalo.
Dažnai būtent drabužio pakeitimas lengviau padeda pereiti iš darbo režimo į poilsio būseną. Ypač tai išryškėjo pandemijos metu, kai daugybė žmonių dirbo iš namų, ir riba tarp susikaupimo reikalaujančios darbinės aplinkos bei atsipalaidavimo namų aplinkos tiesiog išnyko.
Audiniai ir spalvos
Namų ir poilsio aprangai labai svarbūs audiniai – rekomenduoju rinktis lengvesnius ir minkštus. Minkštumas yra raktinis žodis, kai kalbame apie komfortą ir jaukumą.
Spalvos taip pat daro įtaką savijautai. Jei norisi daugiau atsipalaidavimo, rinkitės šalavijų žalią – ji yra ramybės, vizualinės tylos spalva. Kai trūksta energijos (dažnai taip nutinka vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį), puikiai tiks citrinų geltona ar jos akcentai. Tai suteikia lengvumo, žvalumo, šiek tiek saulės pojūčio, kurio labai trūksta šaltuoju periodu. Ramina šviesi žalia, o štai sodri „žolės“ žalia įkvepia kūrybai ir suteikia daugiau gyvybingumo.
Kūrybą skatinančioms, bet neerzinančioms spalvoms taip pat priklauso levandų violetinė – subtili, rami, bet įkvepianti. Ji – mažiau „agresyvi“ nei prinokusių slyvų violetinė.
Nors juoda spalva dažnai nerekomenduojama atsipalaidavimui, pastebiu, kad itin jautrioms, gilioms arba intravertiškesnėms asmenybėms ji gali būti būtent tai, ko kartais reikia. Juoda spalva suteikia tarsi apsauginį kiautą, padeda atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir labiau susitelkti į savo vidų. Juoda spalva sugeria visas aplinkui, bet kartu ir sukuria „atitvarą“ nuo aplinkos. Štai kodėl ji taip vertinama kūrybininkų.
Raštai ir siluetai
Jeigu namuose norite patogumo, galite rinktis dviejų dalių pižaminį komplektą. Beje, pižama pas mus atkeliavo iš Pietų Azijos, o XX amžiuje įsitvirtino kaip namų, poilsio ir miego drabužis. Todėl ji yra vienas tinkamiausių pasirinkimų ramiam, komfortiškam „relax time“ namuose. Kimono tipo susiaučiamas siuvinėtas chalatas puikiai tiks romantikams – estetams. Minkšto džersio komplektai ypač patogūs ir praktiški, todėl patiks tiems, kurie labiausiai vertina komfortą ir paprastumą, kurie namuose daugiau juda.
Labai rekomenduočiau į namų aprangą įsileisti raštų: dryželių, langelių, taškelių, spalvinių detalių (pavyzdžiui, spalvotų sagų). Tokie dalykai „skanūs“ akiai tarsi vizualinis „vitaminas“, namuose galime vilkėti tai, ko neišdrįstame gatvėje ir kas dažnai labiau kontrastuoja su pilkomis mūsų žiemomis.
Namų drabužių klaidos
Klaida būtų apskritai neturėti pereinamojo drabužio tarp darbo ir miego. Tai gali nepaleisti iš darbinio nusiteikimo. Nusimetę darbo drabužius, tarsi nusimetame darbinę „naštą“.
Renkantis namų aprangą pakišti koją gali reklamų inspiruoti, netinkamai parinkti audiniai, kurie nebūtinai malonūs mūsų klimate. Pavyzdžiui, žiemai satinas gali būti per vėsus, jis labiau tinkamas šiltesniam periodui, nors didžiųjų švenčių metu atrodo itin prabangiai. Žiemai geriau rinktis musliną ar flanelę, tinka ir džersis.
Trečioji klaida ta, kad vis dar dažnai namų aprangai pasirenkama vilkėti „bet kas“. Pasąmoningai sau siunčiame žinutę: jeigu puošiuosi, tik tada, kai mato kiti. Nors retkarčiais tas „bet kas“ gelbėja, visgi, rekomenduočiau daugiau dėmesio skirti tam, ką vilkime ir kai būname vieni, nes drabužis tikrai daro įtaką mūsų savijautai.
Dar viena klaida – kraštutinumai, kai namų aprangai renkamasi itin seksuali, nebūtinai patogi apranga, nes taip mačiau romantiniame kine. Kitas kraštutinumas „sunešiosiu po namus“ – kažkas, kas jau nebeteikia malonumo vilkėti viešumoje, bet kažkodėl tinkama namuose.
Siūlyčiau į namų aprangą žvilgtelėti kitu kampu: ką noriu vilkėti savo intymiausioje, saugiausioje aplinkoje, kur galiu visiškai atsipalaiduoti? Kokie drabužiai galėtų nuraminti, įkvėpti ar skatinti kūrybiškumą? Netiesa, kad niekas mūsų nemato, mus mato žmogus, su kuriuo praleisiu visą gyvenimą – aš pats. Ir tie, kuriuos myliu labiausiai.
