Vyrams visame pasaulyje politiką sukant dešinėn, o Donaldui Trumpui pradėjus antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, Afua Hirsch kelia klausimą – kaip mes iki to priėjome?
Laikai, kai rinkimai tapo kone sporto renginiu, nušviečiamu net pačiose įvairiausiose pasilinksminimų erdvėse, ir nesena D. Trumpo pergalė Jungtinėse Amerikos Valstijose priminė man paauglės dukros niūniuojamą dainą: „If your boyfriend likes Trump / Put hair remover in his shampoo / If he wants to act like Andrew Tate / He might as well look like him, too“ (liet. Jei tavo vaikinui patinka Trumpas / Įpilk slinkimą skatinančios priemonės į jo šampūną / Jei jis nori elgtis kaip Andrew Tate / Jis gali norėti ir atrodyti kaip jis). Man regis, ši daina atliekama su švelniu juoku, bet ne su noru sugėdinti pasisakančius už vyriško prado įsigalėjimą. Nors iš tiesų šiame paauglės mergaitės veidrodyje atsispindi tarp jaunų vyrų ir moterų atsivėrusi lyčių takoskyra.
Kiek anksčiau vienas draugas ištarė, kad reperis Diddy, šiuo metu kaltinamas reketu, prostitucijos organizavimu ir prekyba seksu, tapo „raganų medžioklės“ auka. Visi kaltinimai, kuriuos, beje, pats Diddy neigia, dar turės būti įrodyti teisme, bet draugo žodžiuose mane sukrėtė mintis, kad tokiame teisme negalima pasitikėti prisiekusiųjų moterų nuomone. Jo manymu, pasaulis nusistatė prieš vyrus, o ši konkreti byla neišvengiamai taip pat turės blogų pasekmių.
Šie du jauni žmonės, iš kurių kažkada tikėjausi sutarimo dauguma klausimų, įkūnija didžiausią mano laikų pokytį – „didįjį lyčių išsiskyrimą“. Nors tos pačios kartos atstovai visuomet galėjo turėti skirtingų aplinkybių – infliacijos, lėto ekonominio augimo, sunkumų įsigyjant būstą ar gerai apmokamo darbo paieška – nulemtas skirtingas politines pažiūras, šįkart jų skirtingą pasirinkimą balsuojant ėmė lemti kažkas fundamentalaus.
Pasiskirstymas Europoje gana aiškus. Tarp vyrų ir moterų Vokietijoje atsivėrė 30 procentų skirtumas, Jungtinėje Karalystėje – 25 proc. Lenkijoje maždaug pusė už kraštutinės dešinės partiją „Konfederacija“ balsuojančių rinkėjų yra 18–21 metų vyrai. Ir tik šeštadalis tokio paties amžiaus moterų.
Šia tema Škotijoje Johno Smitho centras atliko tyrimą. „Vyrai jaučia grėsmę, – teigė vienas vyras. – Todėl jie gręžiasi prie konservatyvesnių pažiūrų.“ „Esame kur kas sąmoningesnės ir labiau nepriklausomos. Manau, daugeliui vyrų tai nepatinka“, – svarstė viena moteris. Ir net jei moterys sąmoningesnės, tai neapsaugo jų nuo vyrų valdžios. Diddy kaltinimai smurtu prieš buvusią partnerę atlikėją Cassie, kuriuos užfiksavo ir vaizdo stebėjimo kameros, yra įsišaknijusios vyrų agresijos liudijimas.
Jungtinėje Karalystėje Nacionalinis policijos biuras neseniai paskelbė „visuotinę nepaprastąją padėtį“, nes skaičiuojama, kad Anglijoje ir Velse mažiausiai 1 moteris iš 12 kasmet tampa vyro smurto auka. Tai siejama su „siaubingu“ berniukų radikalėjimu socialiniuose tinkluose, sekant tokius nuomonės formuotojus kaip Andrew Tate’as.
Ir net Prancūzija, kurioje seksualinė prievarta visiškai netoleruojama ir kurią kažkokiu būdu aplenkė ir #MeToo judėjimas, buvo priversta pripažinti problemą. 72-erių Gisèle Pelicot – žmonos, motinos, močiutės – atvejis, kai ją, narkotinėmis medžiagomis iki sąmonės netekimo apsvaigintą, prievartavo mažiausiai 50 vyrų, o jos sutuoktinis visa tai filmavo. Ši byla iš naujo sukėlė diskusiją apie agresorius ir seksualinės prievartos aukas. Tiesa, kurią net sunku suskaičiuoti. Eiliniai žmonės, eilinėse vietose atliekantys nesuvokiamus veiksmus.
Susipriešinimą rinkimų rezultatuose norisi vertinti kaip savotišką referendumą dėl lygių moterų teisių, kuriam šios pritarė, o vyrai balsavo prieš. Bet tiesa yra kur kas sudėtingesnė ir nepatogesnė. Vyrai tebeuždirba kur kas daugiau nei moterys. Jungtinėje Karalystėje, remiantis Nacionaliniu statistikos biuru, skirtumas siekia 13 procentų. Tačiau pirmą kartą apklausose jauni britai nemano, kad gyvens geriau už tėvus. Perspektyvos vertinimas pastaraisiais metais dramatiškai krito.
Jungtinėse Valstijose vyrų uždarbis per pastaruosius 40 metų krito, vadinasi, dabartiniai vyrai uždirba mažiau nei jų tėvai ar seneliai, nors tuo pačiu metu šiai kartai buvo žadama neregėta globalinio kapitalizmo nauda, o per socialinius tinklus – galimybės, skatinamas noras vartoti, propaguojamos tradicinės vyriškumo formos, pagal kurias vyras turi būti aprūpintojas. Tuo metu moterys vis dar žino, kad turi ir toliau kovoti už savo trapias pergales. Panašu, kad būtent šios skirtingos patirtys lemia moterų ir vyrų susiskirstymą į konservatyvias ir liberalias stovyklas.
Yra ir dar vienas dalykas, kurio nesugebėjo numatyti politikos ekspertai prieš 2024 metų Amerikos rinkimus: kad amerikietės moterys nusivylimą politika gali paversti nusivylimu seksu. Bet būtent taip dalis sureagavo į D. Trumpo pergalę, kuri prilygo moterų teisių katastrofai. Per kelias pirmąsias jo pergalės dienas Amerikos paieškų platformose 500 procentų išaugo 4B paieška. Tai Pietų Korėjoje prasidėjęs judėjimas, kurio narės protestuoja prieš prievartą ir mizoginiją ir pasisako už celibatą. Savo įniršį moterys liejo socialiniuose tinkluose, kritikuodamos savo partnerius, grasydamos daugiau neturėti seksualinių santykių, nesituokti ir negimdyti vaikų, kol jų teisės į savo kūną nebus atkurtos.
Beje, taip moterys elgėsi ir senų senovėje. Prieš du su puse tūkstančio metų savo pjesėje „Lysistrata“ Aristofanas aprašė, kaip moterys Peloponeso karo metu pradėjo sekso streiką, kad pagaliau įsivyrautų taika. Tai antikinės Graikijos komedija, tačiau šiais laikais ji tapo realybe, kai Nobelio taikos premijos laureatė Leymah Gbowee pasiūlė imtis panašios taktikos, kad būtų baigtas antrasis Liberijos pilietinis karas. Nesvarbu, ar panašiai elgsis ir amerikietės. Svarbiausia, kad Amerikos rinkimų metu ši lyčių takoskyra tapo ypač akivaizdi. Buvo žinoma, kad lytis turės didelės įtakos rezultatams, bet tai nesumenkino nuostabos tiems rezultatams paaiškėjus. Balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad ispanakalbiai ir juodaodžiai vyrai už D. Trumpą balsavo kur kas daugiau nei tos pačios bendruomenės moterys.
Juodaodės moterys balsavo už demokratus – apklausos rodo, kad rinkimų dieną Kamalai Harris balsą atidavė 89 proc. šios grupės moterų. „Ši šalis nenusipelnė juodaodės moters, – pareiškė perrinktas Baltimorės meras Brandonas M. Scottas. – Žinau, kaip tai jas slegia. Jos tiek daug kartų rūpinosi ir gelbėjo šią šalį, bet ir toliau yra mažiausiai gerbiama šios planetos visuomenės dalis. Jei atvirai, man nuo to bloga.“ Tautinių mažumų nusivylimas dvipartinėmis sistemomis juntamas abiejose Atlanto pusėse.
Praėjusiais metais per Parlamento rinkimus Jungtinėje Karalystėje juodaodžių ir Azijos kilmės piliečių palaikymas sumažėjo Leiboristų partijai, nepaisant dešimtmečius trukusio lojalumo pasigedus etninėms mažumoms palankios politikos. Daugelis pasijuto dvigubai išduoti, kai ilgalaikė juodaodžių teisių rėmėja Diane Abbott buvo pasmerkta dėl savo pozicijos rasių klausimais.
JAV dalis juodaodžių taip pat pajuto, kad demokratai jų balsus priėmė kaip duotybę, nuvertindami šios visuomenės grupės ekonominį susirūpinimą. Prie viso to prisidėjo kairiųjų nesugebėjimas suprasti, kokios svarbios Azijos ir Lotynų Amerikos bendruomenėms yra konservatyviosios vertybės, puoselėjančios tikėjimą ir šeimą.
Vis dėlto, dar niūriau nuteikia D. Trumpo požiūris į lytis. „Tai žinutė seksualinės agresijos aukoms, kurioms gali būti sunku susitaikyti su Trumpo pergale“, – rašė viena žurnalistė, atpasakodama patirtą traumą, kai stebėjo, kaip tas, kuris naudojosi savo šlove išnaudodamas moteris, buvo perrinktas į svarbiausią Jungtinių Valstijų postą. Moterys nuolat kalbėjo apie respublikonų keliamą grėsmę teisei į abortą, ribojamą priėjimą prie abortą sukeliančių medikamentų ar atgyvenusią Aukščiausiojo Teismo interpretaciją.
Nepaisant nepalankaus šio teismo verdikto Roe prieš Wade’ą byloje, teisę į abortą individualiais sprendimais mėgina išsaugoti nemaža Amerikos valstijų dalis. Apžvalgininkai mano, kad tai ir kiek nuosaikėjanti paties D. Trumpo pozicija sumažino dalies rinkėjų nerimą šiuo klausimu. Viena aišku. D. Trumpo rinkimų kampanija aiškiai taikėsi į rinkėjus vyrus, propaguodama vyrų dominavimą, bet nieko panašaus nebuvo skirta moterims. Jei D. Trumpas mėgino taikytis į jų balsus, jam tai velniškai nesisekė. Jo priešrinkiminis pažadas apsaugoti moteris „nori jos to ar ne“ negalėjo būti suprastas neteisingai. Visgi, nepaisant juodaodžių rinkėjų išimties, moterys irgi balsavo už D. Trumpą. Kaip ir vyrai, jos tai grindė ekonomika, noru nesivelti į svetimus karus ir svajone „Make America Great Again“ (liet. Padaryti Ameriką vėl didingą).
Nedaugelis žino atsakymą, ar rinkėjus patraukė D. Trumpo pažadai, ar atstūmė K. Harris? Ar daugeliui atrodė per daug radikalu prezidente rinkti pirmąją juodaodę moterį, kad ir kokia centristiška jos pasaulėžiūra būtų.
Aišku viena: kol kas dešinysis sparnas tikrai grasina reprodukcinėms moterų teisėms, imigrantų likimui, rasinio ir socialinio teisingumo laimėjimams. Panašu, kad tai tik šalutiniai dalykai tiems, kurie nerimauja dėl silpstančios ekonomikos ir kovos dėl išteklių. Šiuo nerimu mėgina pasinaudoti dalis vyrų, tačiau moterys taip pat neketina atsitraukti nuo progresyvių savo laimėjimų. Užburtas ratas. Visos politinės idėjos remiasi baime, bet galiausiai ši privalo vietą užleisti vilčiai. Klausimas tik vienas – kiek žalos bus padaryta, kol ateis metas vilčiai.
