Sakoma, kad namų širdis – virtuvė, tačiau Londone gyvenanti lietuvė sodo dizainerė Gina Taylor žino, kad jaukiausia jų vieta gali būti ir sodas. Tinkamai sutvarkytoje, vijokliais, spygliuočiais ar kitais augalais puoštoje lauko erdvėje dažnai įkvepiama ramybės, čia mezgasi šilčiausi šeimos pokalbiai.
„Aš visada buvau „prie meno“, – šyptelėjo lietuvė. Vilniaus dailės akademijoje ji baigė Meno istorijos, teorijos ir kritikos studijas, įgijo Tekstilės dizaino bakalaurą. 2019 metais moteris apsigyveno Jungtinėje Karalystėje. „Londone ėmiau kurti savo sodą, o tai netrukus tapo mano aistra. Procesu dalijausi socialiniuose tinkluose, sulaukiau susidomėjimo, atsirado pirmieji klientai“, – pasakojo ji.
G. Taylor sodininkystės paslapčių mokėsi gražiausiuose kampeliuose. Ji baigė kursus viename seniausių šalyje Edinburgo karališkajame botanikos sode (angl. Royal Botanic Garden Edinburgh), taip pat – įžymiajame Karališkosios sodininkystės draugijos Vislio sode (angl. Royal Horticultural Society Garden Wisley). O šiuo metu koledže ji studijuoja Kraštovaizdžio konstrukcijos principus.
Jūsų profesija – gana neįprasta. Kokius darbus atlieka sodo dizaineris?
Pagrindinis mano uždavinys – sukurti sodo viziją ir tikslų veiksmų įgyvendinimo planą. Taip pat patariu statybinių medžiagų pasirinkimo klausimais, sudarau nuodugnias apželdinimo schemas, konsultuoju dėl sodo baldų pasirinkimo, ruošiu apšvietimo schemas ir pateikiu vandens elementų specifikacijas.
Kai visos detalės patvirtinamos su klientais, kreipiuosi į patikimus kraštovaizdžio rangovus, kurie įrengia sodą pagal sukurtą projektą. Statybiniams darbams pasibaigus, bendradarbiauju su augalų tiekėjais – iš jų užsakau augalus, kurie būna pristatomi į vietą ir pasodinami pagal mano parengtą projektą. Na, o vėliau šeimininkams pateikiu rekomendacijas dėl tolesnės sodo priežiūros arba rekomenduoju pasamdyti profesionalius sodininkus.
Kiek Londone kainuoja sodo įrengimas?
Kaina gali labai skirtis. Mažo sodo įrengimas, naudojant paprastesnes medžiagas, kainuoja nuo 20 tūkst. svarų, tačiau sudėtingesni projektai, kurių įgyvendinime naudojamos aukštos kokybės medžiagos, pasitelkiami techniniai sprendimai, tokie kaip, pavyzdžiui, apšvietimo schemos ar vandens elementai, dažnai siekia ir 100 tūkst. svarų ar daugiau. Svarbu nepamiršti, kad gerai įrengtas sodas ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir gali reikšmingai padidinti nekilnojamojo turto vertę. Anot tyrimų, 5–10 procentų.
Ar Londone susiduriate su didele konkurencija?
Sodo dizaino ir įrengimo industrija Londone yra gana draugiška. Projektų pakanka visiems, todėl konkurencija nėra didelė. Priešingai – po „Brexit“, Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pastebimas kvalifikuotų profesionalų trūkumas, todėl pastarųjų poreikis gana didelis.
Bendradarbiavimas yra svarbi šios industrijos dalis. Puikus pavyzdys – kasmet rengiama prestižinė „Chelsea Flower Show“ paroda, skirta pademonstruoti išskirtiniams sodininkystės ir kraštovaizdžio dizaino pasiekimams. Kadangi parodos sodų įrengimo laikotarpis yra labai trumpas, norėdami užtikrinti nepriekaištingą rezultatą, jėgas sujungia daugybė dizainerių, kraštovaizdžio specialistų ir sodininkų. Tai stiprina ryšius, suteikia galimybę mokytis vieniems iš kitų.
Sodas britų širdyse užima ypatingą vietą. Šioje šalyje vyrauja sodininkystei palankus klimatas, o kur dar tūkstantmečius trunkanti britų sodininkystės istorija, karališkosios šeimos įtaka. Vis dėlto, ar sodininkystė šiandien svarbi ir jaunimui?
Jaunajai britų kartai sodininkystė išlieka svarbi, tačiau jų požiūris į sodus ir jų priežiūrą yra modernesnis. Mažose miesto zonose, tokiose kaip balkonai ar stogo terasos, jie randa būdų sukurti savo oazes. Be to, augantis ekologinis sąmoningumas skatina rinktis tvarius sprendimus, kaip antai, miesto daržininkystė. Žmonės noriai augina savo vaisius, daržoves ir prieskonines žoleles net ir ribotose erdvėse.
Mieste esantys nuostabiai prižiūrėti senieji miesto parkai Haid Parkas, Regento parkas, taip pat prestižiniai „Royal Horticultural Society“ sodai yra tikras įkvėpimo šaltinis tiek patyrusiems, tiek pradedantiems sodininkams. Londone itin populiarus „National Garden Scheme“ labdaros projektas, suteikiantis galimybę apžiūrėti privačius, paprastai visuomenei uždarus sodus. Daugelis sodų šeimininkų už simbolinį mokestį svečius vaišina pyragais ir arbata, o surinktos lėšos paaukojamos labdaros organizacijoms.
Kas yra jūsų dažniausi klientai?
Privačių rezidencijų savininkai, ieškantys sprendimų, kurie pagerintų jų nedidelę lauko erdvę ir pritaikytų ją kasdieniams poreikiams, Londono naujakuriai, dažnai norintys praktiškų ir ekonomiškų išeičių. Daugelis Londone gyvena butuose, todėl sulaukiu daug užsakymų iš klientų, kurie turi balkonus ar stogo terasas.
Dirbu ir su smulkiųjų verslų savininkais. Siūlau efektyvius sprendimus, skirtus restoranų, kavinių ar sporto klubų prieigoms papuošti. Man ypač patinka dirbti su šiais nedideliais, bet įkvepiančiais projektais, nes net mažos erdvės gali daryti didelį poveikį miesto estetikai ir verslų įvaizdžiui.
Koks projektas jums įsirėžė į atmintį ir širdį?
Man labai patiko kurti Londono „Design District“ – išskirtinio kūrybinio kvartalo, skirto meno, dizaino ir inovacijų profesionalams, viešąsias apželdinimo schemas. Tai buvo ne tik įdomus, bet ir labai įkvepiantis iššūkis. Šį kvartalą sudaro 16 unikalių pastatų, kuriuos sukūrė skirtingi architektai. Tarp jų – tokie garsūs vardai kaip „SelgasCano“, „6a architects“, „Barozzi Veiga“, „Mole Architects“, „David Kohn Architects“, „Adam Khan Architects“ ir kiti. Svarbiausias šio projekto tikslas buvo užtikrinti, kad augalai natūraliai pratęstų kvartalą, sustiprintų kiekvieno pastato identitetą ir kartu kurtų jaukią aplinką.
Kokios tendencijos šiandien pastebimos lauko dizaine, sodininkystėje?
Žmonės išreiškia poreikį derinti estetiką, funkcionalumą ir tvarumą. Klientai vis labiau siekia personalizuotų sprendimų, kurie atspindėtų jų stilių ir vertybes. Madingas minimalistinis dizainas, kuriame vyrauja „švarios“ linijos ir subtilios spalvų paletės. Sodai vis dažniau kuriami atsižvelgiant į skirtingas zonas – poilsio, maisto gaminimo ar vaikų žaidimų.
Klientai dažnai renkasi vietinius, mažai priežiūros reikalaujančius augalus, natūralias medžiagas bei sprendimus, tarkime, lietaus vandens surinkimo sistemas. Augantis ekologinis sąmoningumas skatina sodo dizaine naudoti natūralius elementus – „laukines pievas“ ar „gyvas sienas“, kurios ne tik atrodo estetiškai, bet ir didina bioįvairovę.
Užsiimate šiuolaikinio miesto sodo dizaino darbais. Koks yra šiuolaikinis sodas ir kuo jis skiriasi nuo tradicinio?
Nors šiuolaikinis sodas atrodo kitaip nei tradicinis, abiejų erdvių tikslas – sukurti estetišką ir funkcionalią erdvę, kurioje derėtų žmogaus poreikiai ir gamtos elementai. Jų skirtumai – išraiška. Tradiciniame sode pagrindinis dėmesys skiriamas natūralumui, augalų gausai ir romantiškai atmosferai, o šiuolaikiniame dominuoja tvarumas, paprastumas, mažai priežiūros reikalaujantys sprendimai, „švarios“ linijos, erdvė išnaudojama optimizuotai.
Kaip minėjote, miestiečių sodai dažnai būna nedideli, jie kuriami ne tik kiemuose, bet ir butų terasose, balkonuose. Į ką reikėtų atsižvelgti dekoruojant, apželdinant mažas lauko erdves?
Svarbu maksimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą ir užtikrinti erdvių praktiškumą, išlaikyti minimalizmą – norėdami sukurti tvarkingą ir jaukią erdvę, venkite per daug augalų ir dekoracijų. Pirmiausia, suplanuokite aiškias zonas – poilsio, valgymo ar augalų auginimo. Naudokite daugiafunkcius baldus su integruota laikymo vieta pagalvėlėms ar sodo įrankiams, tai padės taupyti vietą. Vertikalūs sprendimai, tokie kaip „gyvos sienos“, vijokliniai augalai ar vertikalūs sodai, padės efektyviai išnaudoti erdvės aukštį.
Apšvietimas taip pat labai svarbus – LED girliandos, veidrodžiai ar šviesūs paviršiai gali padidinti erdvės vizualinį pojūtį. Harmonijos suteiks lengvos ir praktiškos medžiagos, tokios kaip aliuminis ar mediena, vientisa spalvų paletė. Augalus rinkitės kompaktiškus ir tinkamus auginti vazonuose: prieskonines žoleles, nykštukines pušeles, vijoklius. Terasų augalai įprastai gauna mažiau saulės šviesos, tad reikėtų rinktis pavėsį mėgstančius augalus. Tvarumas taip pat reikšmingas – pirmenybę teikite vietiniams, mažai priežiūros reikalaujantiems augalams. Apsvarstykite lietaus vandens surinkimo ar kompostavimo galimybes.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis sodo baldus?
Svarbiausia atsižvelgti į jų funkcionalumą, dydį, medžiagas, spalvų paletę ir atsparumą aplinkos sąlygoms. Mažesnėms erdvėms rekomenduoju rinktis daugiafunkcius baldus, o dideliuose kiemuose galima drąsiau naudoti erdvias kompozicijas. Natūrali mediena suteikia jaukumo, tačiau reikalauja priežiūros, o metaliniai baldai yra patvarūs, bet gali įkaisti saulėje.
Neutralios spalvos, tokios kaip pilka ar smėlio, yra lengvai derinamos su gamta, tačiau ryškūs akcentai suteikia individualumo. Baldai būtinai turi būti atsparūs oro sąlygoms. Jeigu renkatės visus metus lauke laikomus baldus, rekomenduoju įsigyti UV spinduliams, drėgmei ir temperatūros pokyčiams atsparius modelius. Komfortas taip pat svarbus, todėl rekomenduojama rinktis ergonomiškus baldus su minkštomis, vandeniui atspariomis pagalvėlėmis.
Ką dar reikėtų žinoti renkantis sodo augalus?
Pirmiausia, įvertinkite klimatą, dirvožemį ir apšvietimą. Saulėtose vietose puikiai augs tokie augalai kaip levandos ar saulainės, o pavėsyje – paparčiai ar melsvės. Atkreipkite dėmesį į augalų atsparumą šalčiui ir laistymo poreikius – sausrą mėgstantys augalai, tokie kaip verbenos ir sukulentai, puikiai tiks mažo vandens poreikio sodams. Jei neturite daug laiko, rinkitės mažai priežiūros reikalaujančius daugiamečius ar visžalius augalus bei spygliuočius.
Renkantis augalus taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jų dydį ir augimo greitį – sodas turėtų būti harmoningas ir proporcingas. Pagalvokite ir apie sodo funkciją: aukšti augalai ar vijokliai gali užtikrinti privatumą, o kvapnios gėlės, daržovės ar vaismedžiai papildys erdvę ne tik estetiškai, bet ir praktiškai. Galiausiai, verta pagalvoti apie spalvas ir sezoniškumą. Sodas bus patrauklus ištisus metus, jei pasirinksite augalus, kurie žydi skirtingais sezonais, bei spygliuočius ir visžalius augalus, suteikiančius žalumos žiemą.
Kaip manote, ar šiuolaikiški sodai tampa madingi ir Lietuvoje? Juk lietuviams sodo kultūra taip pat yra labai svarbi.
Nors tradicinis lietuviškas sodas ilgą laiką siejosi su vaismedžiais, daržovių lysvėmis ir laukinėmis pievomis, šiuolaikiniai sodininkai vis labiau orientuojasi į estetiką. Lietuviai mėgsta tvarkingą ir harmoningą aplinką. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama estetiškam sodo dizainui, kuris ne tik atlieka praktinę funkciją, bet ir tampa saviraiškos bei gyvenimo būdo dalimi. Toks sodas – ne tik graži erdvė, bet ir savotiškas statuso simbolis, liudijantis apie savininko skonį ir jo supratimą apie pasaulines tendencijas.
Praktiniai patarimai, kurie padės sukurti gražesnes ir funkcionalesnes lauko erdves:
- planuokite zonų išdėstymą. Apsvarstykite, kaip norėsite naudoti savo lauko erdvę – poilsiui, valgymui, sodininkystei ar aktyviam poilsiui. Kiekvienai veiklai priskirkite atskirą zoną.
- Atkreipkite dėmesį į augalų sluoksniavimą. Rinkitės skirtingo aukščio augalų rūšis. Aukšti augalai sukuria foną, o vidutinio ir mažo dydžio augalai suteikia dinamikos ir jaukumo.
- Svarbus tinkamas apšvietimas. Investuokite į išorinį apšvietimą. LED šviestuvai, saulės baterijomis veikiantys šviesos šaltiniai ar žibintai padės sukurti jaukią atmosferą vakaro metu.
- Rinkitės patogius baldus. Investuokite į kokybiškus, patogius ir atsparius lauko sąlygoms baldus. Jie suteiks galimybę dažniau naudotis lauko erdve.
- Kurkite savo stilių. Nepamirškite pridėti asmeninių akcentų – jūsų lauko erdvė turėtų atspindėti jūsų asmenybę.
