Viena plačiausiai nuskambėjusių šių metų mados naujienų – už 8,6 milijono eurų nupirkta „Hermès“ rankinė, prieš daugiau nei keturis dešimtmečius sukurta britų aktorei ir dainininkei Jane Birkin. Atitekusi privačiam kolekcininkui iš Japonijos, ši rankinė ir per visą pasaulį nuvilnijusios pardavimo naujienos sykiu sukėlė nemažai diskusijų: ar 2025-ųjų mada pajėgi pralenkti savo istoriją?
Turbūt verta pasiūlyti šiek tiek daugiau konteksto. Originalioji „Birkin“, pasak paplitusių ir pačių „Hermès“ mados namų iki šiol propaguojamų pasakojimų, buvo sukurta 1984 metais, kai J. Birkin lėktuve sutiko „Hermès“ vadovą Jeaną-Louis Dumas ir pasiskundė nerandanti talpaus kasdienio krepšio. Legenda byloja, kad Dumas, skrydžio Londonas–Paryžius metu sėdėjęs greta J. Birkin ir išklausęs jos skundą, pats nupiešė eskizą, panaudojęs popierinį keleivio maišelį. Mainais į naują rankinę vyras gudriai pasiūlė modelį pavadinti aktorės vardu, taip subtiliai išnaudodamas jos kaip stiliaus ikonos statusą.
Ir išties – „Hermès“ mados namai sukūrė talpią ir kasdienai tinkamą rankinę, kurią padovanojo ją įkvėpusiai J. Birkin. Gerokai didesnė ir universalesnė nei tuomet klasika jau tapusi „Kelly“, originalioji „Birkin“ buvo ne tik minkštesnės formos, bet ir patogios ilgos rankenos. Šiam dizainui aktorė liko ištikima iki mirties 2023-iųjų liepą ir per gyvenimą pakeitė vos kelias rankines, o vieną jų 2014 metais pardavė labdaros aukcione.
Teigiama, kad už naudojamą pavardę „Hermès“ aktorei kasmet mokėdavo 40 tūkstančių eurų, o ši pinigus paskirdavo paramos organizacijoms. Be abejo, patys mados namai šios informacijos oficialiai nepatvirtina.
Visgi grįžkime prie aukciono ir ką jis sako apie šiuolaikinę madą, ypač jos santykį su istorija. Liepos 10 dieną vykęs „Sotheby’s“ aukcionas Paryžiuje vadinosi „Fashion Icons“. Jo metu buvo galima įsigyti tokių dizainerių kaip Azzedine’as Alaia, Johnas Gallianas, Alexanderis McQueenas, Yves’as Saint Laurent’as, Jeanas-Paulis Gaultier ir Vivienne Westwood kūrinių. Daugelio šių dizainerių drabužių kainos aukcione neperšoko kelių dešimčių tūkstančių eurų, tad už 8,6 milijono eurų parduota „Birkin“ tapo esminiu dėmesio traukos centru.
Žinoma, pardavimo kaina priverčia kilstelėti antakį ir tampa puikiu antraščių masalu (o ir dabar apie tai skaitote žurnale), bet svarbu atpažinti įdomią skirtį tarp šios rankinės kainos ir vertės. O vertę, kuri savaime yra simbolinė ir retai kada siejasi su objektyviomis daikto savybėmis, šiuo atveju apibrėžia gausybė įdomių aspektų.
Pirmas – jau anksčiau aprašyta ir legenda tapusi sukūrimo istorija. Antras – pirmojo prototipo faktas. Šiandien „Birkin“ rankinių pasaulyje turbūt yra šimtai tūkstančių, o štai pirmoji gali būti tik viena.
Trečias – garsi savininkė, kurios gyvenimo atspindžiu rankinė bėgant laikui tapo. Šį ryšį atspindi ne tik į odą įspausti inicialai „J. B.“, bet ir ant rankinės likusios lipdukų ar kitų kasdienių smulkmenų žymės. Beje, verta pridėti, kad politiniu aktyvizmu nuolat užsiėmusi aktorė žinojo, jog išėjusią į gatvę ją fotografuos, tad jos rankinę kartais papuošdavo politinių judėjimų simbolika, pavyzdžiui, lipdukas su užrašu „Freedom To Lead“ ir Mianmaro politikės, Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi veidu.
Kas dar formuoja milijoninę rankinės vertę? Aišku, galima paminėti „Hermès“ meistrystę, mat šių mados namų rankinės iš tiesų sukurtos taip, kad jas nešioti būtų įmanoma ne metus ir net ne dešimtį. Rankinės siuvamos iš vieno odos gabalo, kuriame neturi būti nė menkiausio broko, o objektą nuo pirmos iki paskutinės siūlės gamina vienas meistras, turintis bent keletą metų specifinės odadirbystės praktikos.
Vis dėlto esminis vertės aspektas – tiesioginė sąsaja su mados istorija ir net šių laikų komercine grimasa: juk „Birkin“ rankinės neįmanoma tiesiog įsigyti atėjus į „Hermès“ saloną. Viešai žinoma mados namų praktika, kad klientas turi „užsidirbti“ galimybę įsigyti rankinę pirkdamas kitą „Hermès“ produkciją ir megzdamas ryšius su pardavėjais konsultantais, kuria retumo ir poreikio dėti pastangas regimybę.
Nenorite laukti? Jau nešiotą „Birkin“ įsigyti galite antrinėje rinkoje, bet toks malonumas atsieis dar daugiau nei nauja rankinė. Originalioji „Birkin“ iš 1984-ųjų vien savo egzistavimu įrodo, kaip vos per kelis dešimtmečius įmanoma sukurti ne tik mados legendą, bet ir naują prabangos fenomeną.
Retkarčiais pagalvoju, ką apie dabartines „Birkin“ pirkėjas pagalvotų pati Jane, dažnai besirinkusi hipiško stiliaus drabužius ir dar iki „Hermès“ rankinės nuolat nešiojusi tiesiog pintą krepšį – tiek keliaudama į Kanų kino festivalio premjerą, tiek žiemą leisdama laiką kalnuose.
Tiesą sakant, šiandien „Hermès“ rankinių legenda jau ne tik perkopė mados industrijos ribas, bet ir pradėjo kurti atvirkštinį efektą: „Birkin“ ar „Kelly“ tapo tokiu pačiu šabloniniu prabangaus gyvenimo simboliu kaip „Porche“ automobilis ar niekada neatversta didžiulė Tomo Fordo knyga ant kavos stalelio. Žinoma, atvejų būna įvairių, bet dažnai šios rankinės tarsi išduoda keistą savinink(i)ų santykį su prabanga: rankinės didžiulėse spintose saugomos tarsi muziejuose, o išnešus laukan prižiūrimos tarsi trapiausios cukrinės statulėlės.
Patraukliai parodyti naują daiktą nėra didelis iššūkis. O štai matyti vertę naudotame (net jei jo ir neturėjo pati J. Birkin) – drąsu ir kartu labai realistiška, nes atsitraukę nuo ekrano daugelis neturime beribių spintų, primenančių galerijų saugyklas.
Net ironiška, kad realumas socialinėse medijose ir mados fotografijoje tampa antiestetika, padedančia išsiskirti iš naujienų srauto. Ir atrodo, kad surežisuotas tikrumas yra toks paveikus (ir, spėju, žymintis dizaino kokybės potencialą), kad jį kaip stilistinį sprendimą 2024 metų pavasario kolekcijose naudojo ir „Balenciaga“, ir „Miu Miu“ mados namai. Ant podiumo rodytos šių prekių ženklų rankinės neva panešiotos ir pripildytos įvairių objektų, puoštos smulkiais talismanais ir stilingais niekniekiais. Tai – neabejotina nuoroda į J. Birkin nuotraukas, bet jų žavesio naujais daiktais atkurti vis tiek nepavyks.
