Dizaineris Robertas Kalinkinas atlikėjus įspūdingoms akimirkoms scenoje puošia jau daugybę metų. Jo darbas ir kūryba prasideda dar prieš sutinkant patį atlikėją – tiesiog klausant jo muzikos ir galvojant idėjas, kas galėtų tikti dainininko ilgai kurtam įvaizdžiui.
Robertas įsitikinęs – scena yra kitas pasaulis. Joje svarbūs dalykai gyvenime dažnai aprangai nėra tokie svarbūs. Audinio reflektiniai gebėjimai, forma, spalvos ir konstrukcijos įprastame gyvenime dažnai tiesiog tampa avangardinės. Anot jo, scena leidžia eksperimentuoti, ji tinkama dideliam masteliui, ekspresyvioms formoms ir netradicinių medžiagų pasirinkimui. O kaip jis pats sako, turint gerą ir stiprią žinutę, scenoje galima labai daug ką išreikšti, atskleisti, papasakoti.
„Atlikėjo įvaizdyje svarbu nuoseklumas. Viskas susiveda į žinutę, kurią nori transliuoti tiek savo kūryba, tiek išvaizda. Taip, kaip ne visi yra dainavimui gabūs arba neturi idealios klausos, taip ir atlikėjai dažnai neturi akies geram stiliui. Jie mato savo įvaizdį, tačiau dažnai išlieka akli visumai. Todėl mūsų, dizainerių, darbas dažnai yra tapti jų įvaizdžio kuratoriais. Dėl tokios sinergijos gimsta ikoniški įvaizdžiai.
Mano darbas visada prasideda nuo vizijos, kaip tą atlikėją matau būtent aš, ką norėčiau jam pasiūlyti, kas tiktų jo ilgus metus kurtam įvaizdžiui. Pradedu nuo paprasto idėjų generavimo, klausau jo muzikos – kartais sprendimai gimsta jau šiame etape. Tačiau būna, kad procesas pailgėja ir reikalauja net kelių susitikimų, o kartais net derybų.
Aptarus įvaizdį mano dizaino asistentai ir komanda pradeda rinkti reikalingą medžiagą, ieško audinių ir prasideda gamyba“, – apie darbą su atlikėjų įvaizdžiais pasakoja dizaineris.
Dainininkė Giedrė Kilčiauskienė. Teodoro Biliūno nuotr.
Kaip sako Robertas, scena yra negailestinga juodai spalvai. Tad svarbu atrasti giją, kuri tiktų visai grupei. Anot jo, sėkmingos grupės dažnai yra sudarytos iš skirtingų asmenybių tiek išvaizdos, tiek vokalinių gebėjimų prasme. Tad tam, kad dizaineris sukurtų derančią visumą tarp tokių skirtingų žmonių, vienu didžiausių iššūkių tampa nuoseklumas įvaizdžiuose.
„Nors yra daug įvairių būdų rengti kelis žmones vienam pasirodymui, visada svarbu nepamiršti, kad rūbas turi atskleisti to žmogaus supergalias, o ne suvienodinti jų visų į vieną spalvinį kodą. Atlikėjų aprangoje svarbus ne tiek braižas, kiek atlikėjo elgesys pasirodymo metu ir dar daugiau. Šiais laikais diversifikuotas įvaizdis yra vienas sėkmingiausių. Beyoncé nuo IT popmergaitės tapo kiborge, o vėliau atgimė kaip legendinė Dolly Parton. Ir šie pokyčiai niekaip netrukdo jai būti scenos diva.
Pastaraisiais metais sukūrėme net kelis itin įdomius ir sudėtingus kostiumus, o kadangi aš mėgstu netradicines medžiagas – nuo latekso iki metalizuotų ir net šviesai laidžių audinių, – pastarieji metai buvo itin palankūs. Tam, kad sukurtume Natalijos Bunkės kostiumą, teko net išlieti jos viso kūno manekeną. O štai Giedrės Kilčiauskienės kostiumui reikėjo panaudoti šimtus metrų šviesai laidaus kabelio ir inkrustuoti jį į gaminį, sukuriant švytėjimo efektą“, – pasakoja dizaineris.
Talentu kurti ir atlikti muziką apdovanotas – ne kiekvienas. Lygiai taip pat kaip aprengti atlikėjus. O būtent R.Kalinkinas įrodo, kad išskirtinis dizaino pojūtis yra tai, ką reikia įgimti.
Dainininkė Natalija Bunkė. Luko Grušecko ir Evelinos Sabaliauskaitės nuotr.
