Švedų žurnalistė infiltruojasi į kraštutinių dešiniųjų tinklą, siekdama demaskuoti tikrąjį jų vadą. Kas jis – neonacis, rusų šnipas ar netikras profilis?
Žurnalistė atskleidžia, kaip plačiai veikia Kremliaus pinigais finansuojamos propagandos ir dezinformacijos kampanijos. Tai – ne filmo scenarijus, tai – tikra ir bauginanti filmo „Nulaužti neapykantą“, kurį rodys dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, istorija. Deja, tokie dalykai kasdien vyksta ir Lietuvoje – tai patvirtina ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje tyrimas, o „Debunk.org“ ekspertai pataria, kaip nuo to apsisaugoti.
Propagandos kampanijos dažnai yra grįstos iškraipytais ar netikrais faktais, nuo realybės nutolusiomis kurstomomis baimėmis, siekiant supriešinti visuomenę – dezinformacija. Ir jos mastai yra didžiuliai – Europos Parlamento vykdoma „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad net 76 proc. 16-30 metų ES piliečių mano, kad per pastarąsias 7 dienas bent kartą susidūrė su dezinformacija.
„Europos Parlamento komitetų rengiamose rekomendacijose pastebimas nuolatinis tokių šalių kaip Rusija, Kinija, Kataras ar Marokas kišimasis tiek į bendrinius, tiek į gynybinius ES reikalus. Tai, žinoma, aktyviai vyksta ir Lietuvoje – mūsų biuras ką tik pristatė komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus atliktą tyrimą“, – pasakoja Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
„Tyrimo metu buvo ištirta daugiau nei 100 tūkst. socialinių medijų bei internetinės žiniasklaidos pranešimų, kuriuose išryškėjo Rusijos skleidžiamų propagandinių žinučių siekiai – Europą pristatyti kaip nesavarankišką, korumpuoto elito prieš piliečių interesus valdoma federaciją“, – atskleidė D. Jakaitė. Pasak jos, biuras, partneriaudamas su „Nepatogaus kino“ festivaliu, šiemet sieks atkreipti dėmesį ir į dirbtinio intelekto vaidmenį dezinformacijos kampanijose.
Kaip tapti atsparesniems kasdien mus atakuojančiame informacijos sraute, pataria dezinformacijos ir misinformacijos analizės centro „Debunk.org“ ekspertai. Jie išskiria tris svarbius žingsnius atpažįstant dezinformaciją: pirmiausiai būtina nustatyti šaltinį, tuomet reikia įvertinti turinį ir, galiausiai, rekomenduojama atsižvelgti į kontekstą.
Nustatykite šaltinį
Kas paskelbė informaciją? Pirmiausiai, atidžiai išnagrinėkite šaltinį: įvertinkite, ką jis buvo publikavęs anksčiau ir ar jo pateikiama informacija visad būdavo tiksli ir patikima. Jei kalba ekspertas, pasidomėkite jo kvalifikacija. Jei skelbiami tyrimo duomenys, atidžiai paieškokite, kas finansavo tyrimą – jis gali būti šališkas. Svarbu įvertinti, kas pasidalino informacija ir kokie galėtų būti jos šaltinio motyvai tai skelbti.
Jei skaitote straipsnį tinklalapyje, įvertinkite jo nuorodos adresą – ar jis jums pažįstamas, ar nesistengia atkartoti kitų žinomų tinklalapių pavadinimų. Būtinai pasidomėkite straipsnio autoriumi ir straipsnyje cituojamais asmenimis – ką jie veikė anksčiau, ką publikavo ar kur pasisakė. Atkreipkite dėmesį, ar tai nėra užsakytas reklaminis turinys.
Jei susidūrėte su nepažįstama socialinių tinklų paskyra, pirmiausiai įvertinkite profilio nuotrauką – ar ji atrodo autentiška, ar visgi primena bendrinę nuotrauką iš interneto. O gal kyla įtarimų, kad ją sukūrė dirbtinis intelektas? Panagrinėkite patį profilį – ar vardas atitinka nuorodos adresą? Jei tai yra neseniai sukurtas profilis, kuris dažnai dalinasi abejotina informacija keistai formuluodamas sakinius, o visa tai lydi daugybė komentarų, greičiausiai po šiuo profiliu slypi netikras žmogus.
Įvertinkite turinį
Pirmiausiai atkreipkite dėmesį į antraštę: ar ji – ne pernelyg sensacinga, emocionali ar klaidinanti? Įvertinkite ir pačiame tekste naudojamą kalbą – ar ji rami ir dalykiška, ar emociškai įkrauta? Atkreipkite dėmesį, ar pateikiant faktus juos lydi įrodymai, o pateikiant statistiką yra nurodomi jos šaltiniai. Pamėginkite sau apibendrinti, kokią pagrindinę žinutę jums mėgina perduoti autorius?
Atkreipkite dėmesį ir į paveikslėlius – pasinaudokite „Google“ vaizdų paieška, pamėginkite patvirtinti jų autentiškumą. Gerai įsižiūrėkite, ar jie nekelia įtarimo – galbūt paveikslėliai atrodo sugeneruoti dirbtinio intelekto? Peržvelkite komentarus – itin emocingi, kurstantys ir provokuojantys komentarai gali būti trolių kūrinys. Jei komentarų yra labai daug, jie atsikartoja, yra parašyti su klaidomis ar keista kalba, greičiausiai tai – bot’ų, automazituotų programų, darbas.
Atsižvelkite į kontekstą
Įvertinti straipsnio ar žinutės motyvus bei kas už to slypi gali padėti ir kontekstas, kuriame tai atsirado. Kada tuo buvo pasidalinta ir kas tai padarė? Pagalvokite, į kokius šiuo metu Lietuvoje ar pasaulyje vykstančius įvykius galimai reaguoja ši pasirodžiusi medžiaga? Atkreipkite dėmesį, ar ši publikacija savo turiniu ar struktūra nesistengia atkartoti kitų naratyvų ar šaltinių, nuolat pasisakančių tik tam tikromis atrinktomis temomis?
„Debunk.org“ taip pat labai ragina atidžiau įvertinti savo pačių „burbulą“ – socialinių medijų algoritmai dažniausiai parenka turinį, atliepiantį jūsų pažiūras ir įsitikinimus. Tad būkite atsargūs ir neįkliūkite į „triušio urvą“, kuomet atrodo, kad visi jus supantys žmonės dalinasi ta pačia pasaulėžiūra ir idėjomis – iš tiesų pasaulis yra daug įvairesnis. Tad gaunamą informaciją visad tikrinkite keliuose šaltiniuose ir atidžiai vertinkite savo pačių emocinę reakciją į sutinkamą turinį.
Neįkliūti į „triušio urvą“ ir plėsti akiratį rekomenduoja ir spalio 7–26 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Alytuje bei internete vyksiantis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jame bus galima pamatyti ir minėtą filmą „Nulaužti neapykantą“ (rež. Simon Klose).
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais.
Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa „LT AID“.
